– Kaip vertinate eismo saugumo situaciją Lietuvoje?

– Manau, kad Lietuvoje eismo  saugumo situacija gana nebloga, nors tobulėti visuomet yra kur, ypač palyginus su Europos Sąjungos statistika. Saugumas kelyje priklauso nuo kiekvieno eismo dalyvio, jo kultūros ir suvokimo, kaip elgtis kelyje. Kaip elgiamės namie, kasdienėje veikloje, taip ir važinėjame. Eismas – visiškas mūsų visuomenės veidrodis. Jeigu ištisai geriame namie, tai ir važinėjančių girtų daug. Jeigu esame nekultūringi savo aplinkoje, tokie būname ir kelyje, tačiau situacija pastebimai gerėja. Dar prieš keletą metų keliuose tamsiu paros metu buvo galima pamatyti netvarkingų priekabų – vaiduoklių ar nematomų traktorių, o pastaraisiais metais to nebepasitaiko, nors keliauti tenka tikrai labai daug ir dažnai.

– Vienas dažniausių KET pažeidimų – viršytas greitis. Kokį sprendimo būdą, kovojant su greičio pažeidėjais, siūlytumėte?

– Baudų griežtinimas, tikintis, kad tai padės suvaldyti vairuotojus, kurie linkę viršyti  greitį, mano galva, duoda tik trumpalaikį efektą – tuo metu, kai baudos padidėja, pažeidėjų sumažėja, tačiau ilgainiui jų vėl daugėja. Aš pasigendu sisteminio požiūrio, juk greičio pažeidėjas dar ne viskas – yra daugybė kitų, kur kas svarbesnių problemų mūsų keliuose ir netgi, sakyčiau, mūsų eismo dalyvių galvose. O kodėl nepritaikius tokios taktikos kaip Vokietijoje, kur greitis neribotas tam tikruose kelio ruožuose? Juk Vokietijoje dabar kelių eismo nelaimių yra rekordiškai mažai – vokiečiai eismo įvykių statistiką sumažino iki praėjusio amžiaus šešto dešimtmečio lygio, ir greitis tam netrukdo. Galbūt vairuotojai tiesiog turi vietą, kur numalšina savo greičio poreikį ir kitur važiuoja laikydamiesi KET? Nors Vokietijoje buvo diskusijų dėl greičio ribojimo, tačiau nugalėjo argumentai už tai, kad būtų paliktas neribotas greitis, tad turbūt argumentų „už“ visgi buvo daugiau?

– Yra teigiančių, kad saugaus greičio sąvoką kiekvienas suvokia kitaip. Kaip jūs ją apibrėžtumėte? Kas yra tas saugus greitis ir nuo ko jis priklauso?

– Saugus greitis priklauso nuo daugybės sudėtinių dalykų – techniškai tvarkingo automobilio, pakankamo vairuotojo stažo ir patirties, kelio dangos būklės, matomumo ir t. t. Ir net jeigu visi mano išvardyti dalykai būtų tobuli, tikrai nereiškia, kad greitį galima viršyti. Saugus greitis yra toks, koks jis yra saugus tam vairuotojui ir kiek saugiai jis gali suvaldyti savo automobilį ekstremalioje situacijoje.

– Kaip lenktynininkai profesionalai, sugebantys suvaldyti sportinius automobilius esant dideliems greičiams, sugeba nurimti bendro naudojimo keliuose?

– Lenktynininko vairavimo technikos ir automobilio, kuriuo važiuoja trasoje, negalima lyginti su  eiliniu vairuotoju, važiuojančiu gatve, ir jo automobiliu. Pakaba, padangos, aibė saugumo elementų mašinoje leidžia ją išlaikyti ant kelio pasirinkus gerokai didesnį greitį, tačiau mes numalšiname savo adrenalino troškulį lenktynių trasose ir dažnu atveju būname net lėtesni eismo dalyviai už kitus.

– Nejaugi nebuvo atvejų, kai spidometro parodymai prasilenkdavo su  tais, kurie nurodyti kelio ženkluose?

– Mano gyvenime, kaip ir turbūt kiekvieno jaunuolio, visko yra buvę – baudų už greičio viršijimą taip pat. Tačiau automobilių sportas man davė vieną labai svarbų dalyką – man padėjo išsiugdyti discipliną. Ten viskas labai griežtai reglamentuota. Pradėjęs sportuoti labai greitai supratau, kad tiek lenktynėse, tiek ir kelyje privalu laikytis galiojančių taisyklių.