Dienos rūpestis

Kelionė autostopu - pavojingas nuotykis

Kiekvieną pavasarį autostrados pradžioje ties Jakų žiedu padaugėja su viršun pakeltais nykščiais stovinčių žmonių. Keliauti autostopu jaunimas nusprendžia ne tik taupymo sumetimais, bet ir dėl patiriamo nuotykio. Tačiau tik nedaugelis rimtai pasiruošia neretai pavojingai kelionei ir žino, kaip elgtis kritinėse situacijose.

Tai, kad autostopu keliaujančius žmones kartais užpuola, pripažino ir „Klaipėdos“ kalbinti Vilniaus autostopo klubo (VAK) atstovai. „Niekada negali žinoti, kas nutiks kelionėje“, - sakė klubo atstovas spaudai Vytautas Kraujalis.

Septintus metus „tranzuojantis“ ir per šį laiką 60 tūkstančių kilometrų svetimose mašinose nuvažiavęs vilnietis tikino, kad geriausias keliautojų ginklas – liežuvis. „Reikia išmanyti psichologiją, iš karto įvertinti, ar vairuotojas atrodo patikimai. Merginoms nepatartina sėstis į nerimtai atrodančių skustagalvių mašinas. Joms nereikėtų išryškinti seksualumo, vengti aptemptų drabužių“, - aiškino V.Kraujalis. Vaikinas taip pat patarė įsitikinti, ar vairuotojas nėra girtas ar apsvaigęs nuo narkotikų.

Pašnekovas tikino, kad daugiausiai galimybių „sumedžioti“ mašiną turi dvi merginos, mažiausiai – du vaikinai. Anot V.Kraujalio, greičiausiai „tranzuoti“ vienam, nes paprastai pavežti studentą pasiryžę tolimųjų reisų vairuotojai tegali priimti vieną pakeleivį. VAK atstovas pripažino, kad tokia kelionė yra ir pavojingiausia.

„Keliaujant vienam reikėtų įsidėmėti mašinos numerį ir įlipus SMS žinute išsiųsti jį artimiesiems. Galima vežtis ir žirklutes ar ašarinių dujų balionėlį, tačiau ne visose Europos valstybėse dujų turėti legalu, tad gali kilti problemų su muitininkais“, - pasakojo V.Kraujalis.

Vaikinas tikino, kad didesnis pavojus „tranzuotojų“ tyko ne pačiose mašinose, bet jau atvykus į svetimą vietovę. Jam teko girdėti, kad būna užpuolami pamiškėse ar šalia degalinės nakvoję pavieniai keliautojai.

VAK įkūrėjas Vladas Sapranavičius „Klaipėdai“ teigė, kad kartais vairuotojus konfliktams išprovokuoja ir keleivių veiksmai. „Būna, kad žmonės supjausto sėdynes, lukštena saulėgrąžas ar rūko. Juk vairuotojas geranoriškai priima keleivį. Mainais už paslaugą „tranzuotojas“ turi bendrauti, o ne miegoti ar kenkti“, - aiškino visą Europą per dešimt metų apkeliavęs ir net iki Pakistano nukakęs V.Sapranavičius.

Abu pašnekovai tikino, kad tokiam nuotykiui reikia tinkamai ruoštis – vilkėti ryškius drabužius, rankoje turėti lentelę su pageidaujamu maršrutu, žiūrėti vairuotojui į akis, o ne į dangų. „Juk žmogus tik per kelias sekundes turi apsispręsti, sustoti jam ar važiuoti vienam“, - patarimus dalijo 150 tūkstančių kilometrų autostopu nuvažiavęs vilnietis.