2014-aisiais laukia devynios šventinės dienos, nesutampančios su savaitgaliu, metai dovanos ir tris ilguosius savaitgalius – per Kūčias, Kalėdas bei Žolinę. O valdžia nežada svarstyti galimybės grįžti prie ankstesnės šventinių dienų kilnojimo tvarkos.

Ilgos Kūčios ir Velykos

Dar nuo 2012 m. sausio 1-osios šventinių dienų, sutampančių su savaitgaliu, Vyriausybė nusprendė nebeperkelti į artimiausią darbo dieną. Tad šventinių nedarbo dienų, kurių 2013 m. buvo 10, šiemet sumažės iki 9 (tiek pat buvo ir 2012-aisiais). Vadinamieji ilgieji savaitgaliai šiemet laukia per Velykas, kurias šiemet švęsime balandžio 20 ir 21 d., per Žolines rugpjūčio 15 d. ir per Kūčias bei Kalėdas gruodžio 24–26 d. Pastarąsias šventes iki penkių dienų pratęs savaitgalis, nes gruodžio 26-oji – penktadienis. Šiuo požiūriu 2013-ieji buvo išskirtiniai, nes ,net ir pasikeitus tvarkai, ilgųjų savaitgalių buvo net 4, o 2012-aisiais – 3, tiek pat, kiek numatoma ir šiemet.

Su savaitgaliais 2014 m. sutaps net kelios valstybinės šventės – ir vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, ir liepos 6-oji, Mindaugo karūnavimo diena, bus sekmadieniai, o lapkričio 1-oji, Visų šventųjų diena, bus šeštadienis.

Nors skelbti nedarbo dienas siekiant rinkėjų populiarumo anksčiau buvo gan įprasta, rodos, politikai nelinkę grįžti prie ankstesnės šventinių dienų perkėlimo tvarkos, kuri buvo panaikinta Andriaus Kubiliaus Vyriausybės.

Arklio metai – darbui

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė pabandė į tai pažvelgti su humoru: esą, šie metai – Arklio, tad skirti darbui. Kita vertus, jei norime ir turėti didesnius atlyginimus, ir stiprinti ekonomiką, anot jos, blaškytis bei ilginti švenčių taip pat nederėtų.

"Buvo bandymas gruodžio 31 d. padaryti nedarbo dieną, teko asmeniškai susitikti, bendrauti su darbdaviais, verslo asociacija, Pramonininkų konfederacija, taip pat su "Investuotojų forumu". Tarnautojams – taip, tai būtų malonu, bet ten, kur vyksta gamybos procesai, kur daugybė žmonių dirba paslaugų sektoriuje, yra kitaip. Trapi dar mūsų ekonomika ir verslininkai prašo elgtis šiuo atveju atsargiai, nes nepertraukiamą darbą tuomet organizuoti sunku. Prasidėjo Arklio metai, tad norėtųsi visus nukreipti darbui", – šmaikštavo ji.

K.Miškinienė patvirtino, kad JAV ar Vakarų Europos valstybėse dažniausiai numatomos tik dviejų savaičių kasmetės atostogos, tad Lietuva, kur galima atostogauti net mėnesį, – išskirtinė. Todėl sprendimo teisę dėl nedarbo dienų esą vertėtų palikti verslui ir profesinėms sąjungoms.

"Mano vaikai gyvena Amerikoje, dirba valstybiniame sektoriuje ir teturi vos dvi savaites per metus atostogų, o mes esame įpratę švęsti daug. Džiaugiuosi, kad yra tų švenčių, bet yra trišalės tarybos, kur tuos klausimus reikėtų derinti", – sakė ji.

Nenori skatinti pavydo

Panašios nuomonės buvo ir jos partijos kolega Algirdas Sysas, jis tvirtino, kad grįžimas prie senosios tvarkos gali diskriminuoti kai kuriuos darbuotojus.

"Aš nesu tų perkėlimų šalininkas, – prisipažino parlamentaras. – Mūsų įstatymai leidžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti. Reikėtų, kad darbdaviai skatintų išnaudoti esamus įstatymus, o ne primesti verslui neeuropinę tvarką. Nes visada bus tokių, kurie tuo nepasinaudos, – matėte, kas vyksta prekybos centruose, paslaugų sferoje. Tai sudaro papildomų problemų ir verslui, kyla sveikas pavydas ir tų žmonių, kurie priversti dirbti, nors norėtų pabūti su šeima, vaikais. Įstatymai juk leidžia susitarti dėl dienų perkėlimo per kolektyvinę sutartį."

Tvarką, kaip elgtis su šventinėmis dienomis, kurios sutampa su savaitgaliu, nustato Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu. Tačiau ministrė Algimanta Pabedinskienė jos keisti neketina.