Nors medikų atstovai sako, kad susitarimas iš esmės tenkina, palankių pokyčių jame galėtų būti ir daugiau, teigia Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė.

„Sutartis labai reikalinga. Aišku, ji turi ir pliusų, ir minusų – pliusų norėjome šiek tiek daugiau, bet susiderėjome kaip susiderėjome. Pagrindinis, turbūt, minusas – kad susiderėjome dėl atlyginimų kitais metais ir jo didėjimo, o kovo mėnesį vėl derėsimės dėl 2026 m. Nebus taip, kad didėjant MMA, didės ir mums atlyginimas – kasmet turėsime kalbėti iš naujo. Tai yra vienas iš tų didesnių minusų“, – prieš pasirašant sutartį pirmadienį sakė R. Kiršienė.

„Tačiau džiaugiuosi dėl sveikatinimo dienų, (...) labai džiaugiuosi ir dėl slaugytojų – kad ministerija įsipareigojo peržiūrėti slaugytojų krūvius. Nes kai kur tie krūviai nebėra labai pakeliami. Tai tikėsimės, kad tie krūviai bus peržiūrėti ir reglamentuoti“, – sakė gydytojų atstovė.

Profesinių sąjungų susitarime taip pat numatyti ir įpareigojimai darbdaviams – didesne dalimi finansuoti specialistų kvalifikacijos kėlimą bei sudaryti psichologinę gerovę užtikrinančią darbo aplinką, praneša SAM. Pabrėžiama, jog trišalėje sutartyje numatyti susitarimai nuo 2025 m. sausio 1 d. galios LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie yra kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai.

J. Elinsko/ELTOS nuotr.

„Kai kalbame apie biudžetines įstaigas, kalbame apie profsąjungų narius, kai kalbame apie viešąsias įstaigas, reikėtų suprasti tai, kad šakos sutartis brėžia bendrą generalinę kryptį ir kiekvienoje gydymo įstaigoje profesinės sąjungos susitars dėl konkrečios, įstaigos lygmens, sutarties, kurios sąlygos negali būti prastesnės nei numatyta mūsų pasirašytame susitarime“, – pažymėjo A. Pečkauskas.

Sutartis labai reikalinga. Aišku, ji turi ir pliusų, ir minusų – pliusų norėjome šiek tiek daugiau, bet susiderėjome kaip susiderėjome.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog kai kurios garantijos gali būti taikomos tik profesinių sąjungų nariams, pavyzdžiui, sveikatinimo dienos. Visgi, kalbant apie darbo užmokesčio didinimą viešosiose įstaigose, kalbama apie visą sistemą, sakė ministras.

SAM teigimu, pirmadienį pasirašytas dokumentas užtikrins nuoseklų darbo užmokesčio augimą – vidutiniškai apie 9 proc. – bei transporto išlaidų kompensavimą, kai darbuotojas vykdo darbo funkcijas ir vyksta į ar iš darbo viešuoju transportu. Pažymima, jog sveikatos sistemos darbuotojų užmokesčio didinimui kitąmet iš viso per sveikatos paslaugų kainų pokytį numatyta skirti per 200 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

„Viešosios gydymo įstaigos teikia paslaugas, kurias apmoka teritorinės ligonių kasos per nustatytus įkainius už konkrečias paslaugas. Vadinasi, tam, kad padidintume įplaukas gydymo įstaigoms, ministerija su ligonių kasomis indeksuoja (PSDF finansuojamas – ELTA) paslaugas – tai reiškia, už tą pačią paslaugą nuo sausio 1 d. mokėsime (ministerija ir ligonių kasos – ELTA) daugiau, taip sudarydami galimybę įstaigai gauti daugiau pajamų ir mokėti didesnį darbo užmokesį“, – sakė A. Pečkauskas.

Pažymima, kad konkretų darbo užmokesčio dydį gydymo įstaigoje darbuotojams nustato įstaigos vadovas, todėl jis šalyje gali skirtis.

Sutartyje taip pat numatytas atlyginimų augimas slaugytojams bei jų padėjėjams – 10 proc. padidės jų darbo užmokesčio pastovioji dalis, sudaranti ne mažiau kaip 70 proc. (anksčiau – 60 proc.) mažiausios gydytojo vieno etato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies, nurodo SAM. Pastariesiems įsipareigojimams vykdyti numatyta apie 33 mln. eurų, kurie taip pat bus skirti iš PSDF, surinkti per kompensuojamų sveikatos paslaugų kainų pokytį.

Pasiektas atskiras susitarimas dėl slaugytojų

Pasak A. Pečkausko, pastarojoje kolektyvinėje sutartyje pasiektas atskiras susitarimas dėl slaugytojų darbo sąlygų gerinimo.

„Turime sutartyje numatytą išskirtinumą slaugytojams – šalia jau įvardinto darbo užmokesčio augimo, darbo užmokesčio nustatymo formulėje turime pokytį konkrečiai slaugytojams, kuris leis darbo užmokesčio grindis didinti dar papildomais 10 proc.“ – pažymėjo A. Pečkauskas.

„Suprantame, kad keliant šios profesijos prestižą, didinant slaugos lyderystės reikšmę mūsų sveikatos sistemoje – tą matome papildomai įgalindami slaugos specialistus teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl natūralu, kad šis procesas turi žengti koja kojon su oresnėmis darbo sąlygomis ir oresniu darbo užmokesčiu“, – teigė ministras.

Be to, kaip praneša SAM, naująja sutartimi taip pat įtvirtinti priedai už pamainos perdavimą viešųjų įstaigų darbuotojams, kurie dirba 24 val. pamainomis, galimybė sveikatos būklei gerinti skirti tris dienas per metus, už jas mokant vidutinį darbo užmokestį bei viena papildoma apmokama poilsio diena per mėnesį darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų.

J. Elinsko/ELTOS nuotr.

Taip pat papildomą poilsio dieną prie kasmetinių atostogų nuo 29 iki 30 darbo dienų turės ir skubią medicinos pagalbą teikiantys specialistai, jeigu tai yra pagrindinė jų funkcija pagal pareigybės aprašymą, praneša ministerija.

Taip pat sveikatos priežiūros įstaigų vadovai pastarąja sutartimi įpareigoti bent 0,5 proc. darbo užmokesčio sąnaudų skirti specialistų kvalifikacijos tobulinimui bei sudaryti įstaigos darbuotojų psichologinę gerovę užtikrinančią darbo aplinką. Šiam tikslui kiekvienos įstaigos vadovas per keturis mėnesius nuo kolektyvinės sutarties pasirašymo turės parengti ir patvirtinti Darbuotojų psichologinės gerovės veiksmų planą.

Pažymima, kad naujoji šakos kolektyvinė sutartis užtikrina 2021 m. pasirašytos ir iki šių metų pabaigos galiojančios sutarties tęstinumą bei papildo ją pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų nariams taikomų garantijų sąrašą.

ELTA primena, kad pirmą kartą vieninga sveikatos sektoriaus kolektyvinė sutartis su visomis sveikatos apsaugos sistemoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis buvo pasirašyta 2021 m. lapkritį.

Ji apima įsipareigojimus sveikatos sektoriaus darbuotojų atlygio, socialinių garantijų ir kitose srityse.