„Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ – tai viena iš trijų paskelbtų idėjų Lietuvai. Ją įgyvendinti ketinama trimis būdais: įvykdant mokytojų rengimo ir profesinio augimo pertvarką, mokytojų darbo apmokėjimo ir mokyklų finansavimo pertvarką bei sukuriant sąlygas mokytojams laisvai kūrybiškai dirbti, pritaikant naujus ugdymo metodus.

„Tiek kvalifikacijos nesuteikiančios studijos, tiek atsiranda galimybė alternatyviais keliais tapti mokytoju, turint tam tikros praktikos, tarkim, aukštųjų mokyklų dėstytojai, ar „Renkuosi mokyti“ iniciatyva, ar kiti žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gali pasitikrinti savo kompetencijas, neformaliai įgytas žinias, įgūdžius ir įgyti papildomus, jeigu toks poreikis yra ir tapti mokytoju“, – pasakojo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Aš ir pats esu baigęs Vilniaus universitetą, mano pagrindinė studijų programa buvo fizika, pedagogika atsirado šalia. Pasiūlymas, kad bus 3 pedagoginiai centrai, kurie bus plačios aprėpties universitetuose, mano supratimu, yra labai tinkamas, nes vis tik mokytojų negalima taip, grubiai tariant, ruošti rezervatuose uždarai. Jie vis tik turėtų sugebėti bendrauti su kitų specialybių žmonėmis“, – kalbėjo Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos fizikos mokytojas Ignas Gaižiūnas.

Mokytojams parengti pradėti kurti 3 nacionaliniai mokytojų rengimo centrai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, juos planuojama atidaryti kitąmet.

„Ministerija kartais sako: na, susitarkite jūs, susitarkite ir nuspręskite, kokiu formatu tai turėtų vykt. Būtent todėl labai svarbu, kad Švietimo ir mokslo ministerija užduotų toną ir pastatytų standartą, kuris yra nacionalinis standartas, kuris atspindi nacionalinį interesą, o ne institucinį. Nes iš institucinės perspektyvos tu žiūri į tai, kad išgyventų tavo institucija“, – sakė KTU socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas.

Pasak profesorės Vilijos Targamadzės, mokytojo specialybė netaps prestižine, kol švietimo administravimas bus grindžiamas kontrole. Ji pabrėžia, kad reformos neturėtų pasibaigti ties šitos vyriausybės kadencija.

„Nuo akcijos iki akcijos, nuo rinkimų iki rinkimų keičiamos kryptys. Pavyzdžiui, 2016 metais jau išeinančios ministrės Audronės Pitrėnienės jau buvo patvirtinta mokytojo prestižo programa ir ji lygtai užmiršta. Paskui vėl, ir iš tikrųjų aš galvoju, kad reikia dabar susidėlioti labai aiškų veiksmų planą, susitarti ir visiems kartu judėti, nes mes kitos išeities neturim“, – teigė VU švietimo ekspertė prof. dr. V. Targamadzė.

Siekiama, kad iki 2020 m. mokytojai gautų ne mažesnį kaip 1000 eurų atlyginimą iki mokesčių.