Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai buvo sukvietusi visų šalies savivaldybių vadovus į konferenciją emigracijos klausimais.

Emigraciją Lietuvos gyventojai ir politikai laiko viena didžiausių šalies problemų. Svetur kasmet išvyksta vidutiniškai apie 40 tūkst. žmonių. Nors nuolatos tvirtinama, kad ekonomika auga, 2017 m. emigravo per 50 tūkst. piliečių, o per visą nepriklausomybės laiką Lietuva neteko beveik ketvirtadalio gyventojų.

Tiesa, praėjusių metų emigracijos statistika guodžia tuo, kad į gimtinę parvyko 5-iais tūkst. daugiau išvykusiųjų nei prieš metus.

Pasak prezidentės, sprendžiant emigracijos klausimus labai svarbu, kad pajėgas suvienytų nacionalinė, vietos valdžia ir nevyriausybinės organizacijos, todėl savivaldybių indėlis yra ypač reikšmingas. Valstybės vadovė pabrėžė, kad, tik visoms valdžioms veikiant išvien, pastangos susigrąžinti išvykusiuosius gali duoti tinkamų rezultatų.

Siekia galimybių globaliam kraštiečių bendravimui

Vienas jaunas lietuvis emigrantas prezidentūroje pristatė savo atliktą sociologinę apklausą – iš 1400 apklaustų tėvynainių 200 pasakė, kad į Lietuvą jau niekada nebegrįš, 700 galvoja, ką daryti, o 500 jau nusprendę sugrįžti.

Savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė teigė, kad šiuo metu ruošiamas globalių regionų projektas – baigiamas rengti interneto portalas, kuris savivaldybėms padėtų užmegzti ryšius su išvykusiais kraštiečiais, bendrauti su jais, suteikti jiems būtinos informacijos apie Lietuvą.

Pernai toks pilotinis projektas, pasak R. Žakaitienės, buvo įgyvendintas Tauragės rajono savivaldybėje.

„Svarbiausia – išsiaiškinti, kas išvykusiems tėvynainiams Lietuvoje būtų įdomu, kaip racionaliausia būtų užmegzti ryšius tarp išvykusiųjų ir jų gimtųjų vietų, suburti jų bendruomenes, kad jie taptų tarsi savo gimtinių ambasadoriais ir nuolatos bendrautų su miestų ar miestelių savivaldybėmis“, – kalbėjo R. Žakaitienė.

Jos duomenimis, projekto „Globali Tauragė“ apklausa parodė, kad 24 proc. emigravusių tauragiškių, dalyvavusių apklausoje, atsakė, kad grįžtų kurti verslo, jei tam būtų palankios sąlygos. 18 proc. apklaustųjų teigė, kad sugrįžtų vėl gyventi į gimtąsias vietas, jei žinotų, kad ras darbo. 24 proc. norėtų atvažiuoti atostogauti su draugais, jei žinotų, kur rasti įdomių vietų aplink Tauragę ar visoje Lietuvoje.

Kiek iš kiekvienos savivaldybės pernai emigravo nuolatinių gyventojų, Statistikos departamentas duomenų dar neturi. 2016 m. iš Tauragės apskrities emigravo 1744, o iš Tauragės rajono savivaldybės – 397 žmonės.  

Tauragės rajono savivaldybės vadovas Sigitas Mičiulis LRT.lt pasakojo, kad informacija apie emigravusius kraštiečius buvo pradėta rinkti prieš dvejus metus: „Tikrai nemažai tauragiškių užsienyje yra padarę įspūdingas karjeras. Todėl mes turime ambicijų kiekvienoje pasaulio valstybėje turėti po vieną savo garbės ambasadorių.“

Pernai rajono savivaldybės vadovai su kraštiečiais buvo suorganizavę du susitikimus ir, nors juose dalyvavo tik per penkiasdešimt žmonių, visi jie pareiškė geranoriškumą padėti savo kraštui užsienyje įgytomis žiniomis.

„Norime su savo kraštiečiais palaikyti ryšius, o ne juos traukyti“, – tvirtino S. Mičiulis.

Tauragės rajono meras teigė suprantąs, jog tam, kad žmonės apsispręstų sugrįžti į gimtąsias vietas iš emigracijos, jie turi būti tikri dėl darbo arba kad turės galimybių susikurti darbo vietas patys. Be to, turi būti garantijos jų vaikams lankyti darželius ir mokyklas.

„Reikia žmonėms ir pramogų, ir turiningo laisvalaikio. Todėl stengiamės organizuoti ir įdomesnes miesto šventes, ir įvairius festivalius, kurie lankytojams – tik už simbolinę kainą. Su Švietimo ir mokslo ministerija kalbėsimės dėl grįžtančiųjų iš užsienio vaikų integracijos, o tam būtinas papildomas mokinių krepšelis“, – įsitikinęs S. Mičiulis.

Klaipėda kuria plačiai apimančią strategiją

2016 m. iš Klaipėdos apskrities emigravo 6512, iš Klaipėdos savivaldybės – 3363 žmonės.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė manąs, kad emigrantų susigrąžinimą derėtų vertinti kompleksiškai: „Mes esame parengę miesto strategiją, kurioje įvertinti ir emigracijos mastai. Kalbamės apie tai su Klaipėdos universitetu, su pramoninkais, su Pramonės ir amatų rūmais bei su Laisvąja ekonomine zona, kartu dėliodami patrauklų emigrantų susigrąžinimo scenarijų. Tai – ir patrauklus socialinių sąlygų paketas, ir darbo vietos.“

Vertindamas, kokie socialiniai poreikiai labiausiai rūpėtų sugrįžtantiems iš emigracijos, uostamiesčio meras pirmiausia paminėjo vaikų darželius ir mokyklas, o taip pat – paskolų sąlygas, kurių galbūt prireiktų būstui įsigyti arba verslui pradėti.

V. Grubliauskas neslėpė, kad šiuo metu Klaipėdoje pati didžiausia tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, problema – ne rasti darželį, nes vietų juose yra pakankamai, o sulaukti vietos geruose darželiuose: „Disproporcijos tarp paklausos ir pasiūlos darželiuose šiuo metu nėra. Tik kai kuriuose yra daug laisvų vietų, o kituose eilėje laukia du šimtai vaikų. Panaši situacija ir populiariausiose miesto mokyklose. Čia – didžiausia problema.“  

Klaipėdos vadovas pripažino, kad miesto valdžiai dar reikėtų padirbėti ir dėl verslo sąlygų pagerinimo pradedantiesiems verslininkams. Biurokratija šioje srityje – tikrai mažintina. Todėl būtina pasistengti ne tik dėl grįžtančiųjų, bet ir dėl to, kad neišvažiuotų jau dirbantys verslininkai.

Vilnius – už naujas pergales

„Reikėtų siekti naujų pergalių, o ne švelninti pralaimėjimus. Todėl mūsų tikslas – ne tik susigrąžinti emigravusius miestiečius, bet ir sudaryti geras sąlygas įsikurti atvykstantiems dirbti į sostinę“, – tvirtino Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

2016 m. iš Vilniaus apskrities emigravo 12151, iš Vilniaus miesto savivaldybės – 8853 žmonės.

Jei sugrįžta tėvai su vaikais, kurie gimę užsienyje, privalome suvokti, kad jiems Lietuva – nauja šalis.

Svarbiausiu savo, kaip miesto mero, uždaviniu, susigrąžinant emigrantus ir užkertant kelią emigracijai, R. Šimašius laiko švietimo reikalus: „Jei sugrįžta tėvai su vaikais, kurie gimę užsienyje, privalome suvokti, kad jiems Lietuva – nauja šalis. Todėl sieksime, kad jau šių metų rudenį kai kurios miesto mokyklos užtikrintų aukštesnį lavinimo lygį, nei tose šalyse, iš kurių sugrįžta emigrantai.“

Kalbėdamas apie darbo vietas, sostinės vadovas pasidžiaugė, kad statistiniai duomenys rodo, jog Vilnius ir Vilniaus rajonas yra laikomi traukos centrais sugrįžtantiems iš užsienio tėvynainiams.

R. Šimašius įsitikinęs, kad, norint paskatinti sugrįžti į tėvynę jaunus žmones, būtina užtikrinti, kad būtų patrauklus viešasis transportas ir viešosios erdvės. Ta linkme, pastebėjo meras, miesto valdžia ir dirba.

Kalbėdamas apie biurokratijos mažinimą pradedantiems verslą, R. Šimašius negailėjo priekaištų šalies valdžiai: „Jeigu Kalifornijoje yra palankios sąlygos mikroverslui, kodėl tai neįmanoma Lietuvoje? Kodėl neįmanoma būtų tokia tvarką, kad, jei produktai pardavinėjami tiesiai iš gamintojų, tai jų apskritai nereikėtų tikrinti? Mano galva, šakočius arba grybukus kepančiai ir pardavinėjančiai šeimai derėtų suteikti galimybes tai daryti legaliai.“

Kaunas dviračio išradinėti iš naujo nenori

„Žmonės važiavo ir važiuos [gyventi į užsienį – LRT.lt]. Transporto priemonių – daug. Aš pažįstamų Londone turiu jau daugiau nei Kaune“, – lyg ir juokaudamas, LRT.lt atsakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, paklaustas, ką, kaip miesto vadovas, planuoja daryti, kad kauniečiai liktų namie. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. iš Kauno savivaldybės teritorijos emigravo 5288 nuolatos čia gyvenę žmonės.

Kauno vicemeras Povilas Mačiulis buvo konkretesnis ir teigė, kad miestui dviračio, susigrąžinant emigrantus, išradinėti nereikėtų. Jiems, kaip ir likusiems gyventi Lietuvoje, būtina kurti gerai apmokamas darbo vietas, sudaryti palankesnes sąlygas norintiems pradėti savo verslą bei potencialiems investuotojams.

Kalbėdamas apie socialines problemas, P. Mačiulis pasidžiaugė, kad miesto valdžiai pavyko išspręsti vaikų darželių problemą: 2016 m. buvo pastatytas vienas naujas darželis ir nemažai darželių atnaujinta bei išplėsta.