Biudžeto pataisų ir su jomis susijusių įstatymų svarstymas Seime įrodė, kad valdančioji keturių partijų koalicija nėra tokia tvirta, kaip bando įtikinti visuomenę.

Netikėtai nepritarta

Rytoj Seimas turėtų balsuoti dėl pritarimo Vyriausybės pasiūlytam šių metų biudžeto apkarpymui. Nors vakar šio projekto svarstymas Seime praėjo gana sklandžiai, kai kurie biudžetą lydintys įstatymai netikėtai nesulaukė pritarimo, nes prie juos kritikavusios opozicijos prisijungė kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai.

Nepritarta Vyriausybės siūlymui ypatingos skubos tvarka priimti įstatymo pataisas, kurios leistų lanksčiau naudoti Kelių fondo lėšas. Pasiūlytasis projektas numato, kad šio fondo lėšos ekonominio sunkmečio sąlygomis galėtų būti naudojamos ne tik keliams, bet ir kitoms valstybėms reikmėms. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas, Vyriausybei būtų atrištos rankos Kelių fondo milijonus skirti biudžeto skylėms kamšyti.

Tačiau už tai, kad šis projektas būtų svarstomas Seime, vakar buvo mažiau kaip pusė parlamentarų – tik 39 iš 85 tuomet buvusių plenarinių posėdžių salėje. Prieš šio įstatymo svarstymą ir priėmimą buvo 28, susilaikė 18 Seimo narių.

Už įstatymą vieningai balsavo tik vienintelės valdančiosios frakcijos – Tėvynės sąjungos – atstovai Seime. Kitos valdančiosios frakcijos – Tautos prisikėlimo partijos (TPP), Liberalų sąjūdžio (LS) bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) – skeptiškai pažiūrėjo į Vyriausybės pasiūlytą projektą. Beveik visi šių frakcijų atstovai balsuojant susilaikė, todėl kad būtų pritarta projektui, pritrūko vos keturių balsų. Opozicija tokius balsavimo rezultatus palydėjo plojimais.

Tarsis Vyriausybėje

Seimas nepritarė projektui nepaisydamas gana ugningos premjero Andriaus Kubiliaus agitacinės kalbos. Jis tvirtino, kad dabartinėmis krizės sąlygomis Vyriausybė privalo turėti kiek laisvesnes rankas permesti pinigus iš vienos biudžeto kišenės į kitą.

Skaičiuota, kad įstatymo pataisos leistų iš Kelių fondo kitoms valstybės reikmėms perduoti daugiau kaip pusę milijardo litų. Bet dabar, kai Seimas įstatymui nepritarė, gali tekti peržiūrėti šią biudžeto eilutę.

Finansų ministras Algirdas Šemeta sakė, kad jau šiandien Vyriausybė savo posėdyje turėtų apsispręsti dėl to, kaip kitaip suformuluoti ir parlamentarams iš naujo pateikti Kelių fondo įstatymo pataisas.

Neatmetama galimybė, kad ši problema bus aptariama ir valdančiosios koalicijos atstovų pasitarime. Be to, šiandien premjeras ir finansų ministras susitinka su Prezidentu Valdu Adamkumi, su kuriuo taip pat kalbės apie šių metų biudžetą.

Parašė laišką

Kelių fondo karpymui iki šiol smarkiai priešinosi susisiekimo ministras, vienos iš valdančiųjų partijų – LS – lyderis Eligijus Masiulis.

Kai kurių kitų biudžeto išlaidų mažinimą skeptiškai įvertino TPP frakcijos Seime seniūnas Laimontas Dinius ir LiCS pirmininkas Artūras Zuokas.

Siekdamas, kad šie politikai ir jų partijos nesipriešintų biudžeto pataisoms, premjeras A.Kubilius pabandė L.Dinių ir A.Zuoką nuraminti laišku informuodamas, jog kai kurie jų pateikti pasiūlymai dėl biudžeto išlaidų karpymo išnagrinėti ir priimtini.

A.Kubilius atkreipė koalicijos partnerių dėmesį į tai, kad mažiausiai investicijų šiemet skirta institucijų einamiesiems poreikiams tenkinti ir projektams, kurių vykdymą galima kiek atidėti. Be to, pasak A.Kubiliaus, ministerijos jau ieško galimybių asignavimus investicijoms maksimaliai kompensuoti ES paramos lėšomis.

Opozicija piktinosi

A.Kubilius laiškais ramina koalicijos partnerius praėjus vos savaitei po to, kai viešai drąsinosi, jog valdantieji tikrai įveiks visus išlikusius nesutarimus ir priims biudžeto karpymo projektą.

Biudžeto pataisų projektas Seimui buvo pateiktas dar balandžio pradžioje. Nuo tada parlamentarai pateikė daugybę siūlymų nemažinti finansavimo kai kurioms sritims. Tačiau Vyriausybė, įvertinusi šiuos pasiūlymus, pritarė tik maždaug dešimtadaliui jų.

Ministrai sutiko asignavimus būtiniausioms reikmėms padidinti iš viso 84,4 mln. litų.

Opozicija atkreipė dėmesį, kad beveik visi pasiūlymai nemažinti finansavimo, kuriems pritarė Vyriausybė, atėjo iš tam tikrų valdančiosios daugumos atstovų, kuriuos galima būtų pavadinti "maištininkais". "Kai kurių Seimo narių pavardes, kurių pasiūlymams pritarta, mes iš finansų ministro lūpų šiandien išgirdome po kelias dešimtis kartų, o kitų Seimo narių, ypač opozicinių, nebuvo nė karto", – apgailestavo socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jo kolega Vytenis Andriukaitis tvirtino, kad pritarta vien TPP frakcijos seniūno L.Diniaus pasiūlymams už 7 mln. litų. Teirautasi, ar tai daroma ne todėl, kad ši frakcija balsuotų priimant biudžeto pataisas.

Intensyviau naudos ES pinigus

Prognozuojama, kad į patikslintą valstybės biudžetą, įskaitant ES paramos lėšas, įplauks 22,880 mlrd. litų pajamų.

Numatomos biudžeto išlaidos su dotacijomis iš ES biudžeto sudarys 25,822 mlrd. litų.

Patikslintame biudžete asignavimus Kelių fondui siūloma padidinti 25 mln. litų, nors Seimo nariai ir netgi parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas siūlė juos padidinti 100 mln. litų. Asignavimus poilsio, kultūros ir religijos sričiai siūloma padidinti 15 mln. litų, sveikatos apsaugai – 4 mln. litų, žemės reformai ir melioracijos investiciniams projektams – 15,3 mln. litų.

Švietimo įstaigų renovacijai, kurią siūloma finansuoti iš ES fondų lėšų, numatoma skirti daugiau kaip 112 mln. litų. Be to, švietimui asignavimus siūloma didinti dar apie 5,3 mln. litų.

Taip pat Vyriausybė siūlo 2,5 mln. litų padidinti išlaidas Dainų šventei rengti, 1,5 mln. litų padidinti asignavimus Policijos departamentui ir 1 mln. litų Priešgaisrinės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.