Vis tik, per septynis mėnesius trunkantį socialdemokratų, „aušriečių“ ir „Vardan Lietuvos“ koalicijos bei šių trijų jėgų suformuotos Vyriausybės darbo laikotarpį buvo ne vienas atvejis, kai Prezidentūra reiškė priekaištus valdančiųjų atžvilgiu – tiesa, dažniausiai tokios šalies vadovo bei jo patarėjų replikos skriejo į „koalicijos laivą siūbuojantį“ Remigijų Žemaitaitį ir jo vedamą „Nemuno aušrą“.
G. Nausėda sprendimą pakviesti „aušriečius“ į valdančiųjų gretas pavadino klaida, vėliau kritikavo R. Žemaitaičio keliamus ultimatumus dėl Seimo vicepirmininko posto, ragino premjerą tramdyti antros pagal dydį koalicinės partijos lyderį ir reikalauti savitvardos, ne kartą užsiminė ir apie galimas valdančiosios daugumos partnerių alternatyvas. Dėl R. Žemaitaičio prezidentas buvo suabejojęs ir dabartinės sudėties koalicijos galimybėmis dirbti ateityje.
Viešojoje erdvėje tęsiantis diskusijoms apie G. Nausėdos metinį pranešimą bei poziciją koalicijos atžvilgiu, ELTA apžvelgė šalies vadovo bei jo patarėjų pasisakymus apie valdančiąją daugumą, jos partneres bei partijų lyderius.
Išsakė nuogąstavimus dėl „aušriečių“ dalyvavimo koalicijoje dar iki sutarties pasirašymo
Po praėjusių metų spalį vykusių Seimo rinkimų pergalę iškovojusiems socialdemokratams ėmus formuoti valdančiąją daugumą, iš pradžių procesus ir besiformuojančią Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei „valstiečių“ koaliciją Prezidentūra vertino palankiai. Vis tik vėliau ši pozicija keitėsi, koalicinėje dėlionėje atsiradus R. Žemaitaičio vedamai „Nemuno aušrai“.
Koalicinės sutarties pasirašymo išvakarėse LRT televizijai šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė pripažino, kad Prezidentūra tikėjosi kitokios koalicijos sudėties.
„Ar gerai, kad dabartinė koalicija turi savyje „Nemuno aušrą“? Labai didelis klausimas. Jau turime labai aiškias reakcijas iš užsienio sąjungininkų. (...) Išaiškėjus šių rinkimų laimėtojams, mes tikėjomės kitokios koalicijos“, – tuomet LRT laidoje „Savaitė“ kalbėjo A. Skaisgirytė.
Lapkričio 11 d. Seime naujosios valdančiosios daugumos lyderiai pasirašė koalicinę sutartį. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tos pačios dienos rytą prezidentas G. Nausėda telefonu kalbėjosi su socialdemokratų ir „Vardan Lietuvos“ pirmininkais. Tuomet Vilija Blinkevičiūtė teigė, jog šalies vadovas išsakė nuogąstavimų dėl sprendimo pakviesti į koaliciją „Nemuno aušrą“.
„Telefonu, kiek teko kalbėti, tai prezidentas išreiškė tam tikrą nuogąstavimą, kaip seksis mums dirbti su „Nemuno aušros“ partija“, – Seime pasirašius koalicinę sutartį teigė V. Blinkevičiūtė.
Koaliciją su „Nemuno aušra“ pavadino klaida, užkirto kelią į Vyriausybę patekti „aušriečių“ ministrams
Tos pačios dienos popietę prezidentas valdančiąją daugumą formavusios LSDP sprendimą sudaryti koaliciją su antisemitizmu kaltinamo R. Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ pavadino klaida.
„Manau, kad buvo padaryta klaida ir įrodinėti, kad tai nebuvo klaida, koalicijai teks visas artimiausias savaites“, – tuomet žurnalistams sakė G. Nausėda.
Savo ruožtu prezidentas pareiškė, jog netvirtins partinių „aušriečių“ kandidatų į Vyriausybę. Kaip žinia, pagal koalicinį sutarimą, „Nemuno aušrai“ deleguotos trys – Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio – ministerijos.
„Aš labai aiškiai pasakiau socialdemokratų partijos vadovams, kad netvirtinsiu ir tegu net nebando nešti „Nemuno aušros“ kandidatus iš pačios partijos. Jie gali mėginti teikti technokratinius kandidatus“, – pabrėžė jis.
Tuo metu prezidentas suabejojo, ar socialdemokratų formuojama Vyriausybė galės išdirbti visą kadenciją – tam, anot jo, reikėtų kardinalaus „Nemuno aušros“ lyderio pasikeitimo.
„Būtų labai sunku šitą įsivaizduoti (kad Vyriausybė išdirbtų visą laiką – ELTA). Nebent vienam šitos koalicijos narių pavyktų šitaip įspūdingai išsiplauti ir išsiskalbti, kad jis staiga taptų respektabilus koalicijos dalyvis“, – tą patį vakarą TV3 televizijai teigė G. Nausėda.
Vis tik, vėliau tvirtindamas didžiąją dalį kandidatų į Ministrų kabinetą, prezidentas teigė – jo nuomone, net ir nepilna naujoji Vyriausybė atrodo pajėgesnė nei buvusią kadenciją dirbęs konservatorės Ingridos Šimonytės kabinetas.
„Visumoje – ir tą atsakingai pareiškiu – ši Vyriausybės dalis, kokią jau turime, lyginant ministrus pagal portfelius su ankstesniąja Vyriausybe, atrodo netgi pajėgesnis“, – sakė G. Nausėda.
„Lietuva yra pralaimėtoja, turime valstybės įvaizdžio problemą“
Suformavus valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušra“, kalbant apie naująją Seimo daugumą Prezidentūra ir toliau nevengė aštresnės retorikos. G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas F. Jansonas laidoje „Delfi interviu“ neslėpė – dėl „aušriečių“ dalyvavimo koalicijoje kilus tarptautiniam skandalui, Lietuva tapo pralaimėtoja.
„Jeigu žiūrėti apie pralaimėtojus, tai šiai akimirkai Lietuva yra pralaimėtoja. Prezidentas tai mato taip. Mes iš tiesų turime valstybės įvaizdžio problemą, mes turime santykių su partneriais problemėlę, mes turime supratimą, kad susitikimuose, kuriuos turėsime, dalį laiko praleisime aiškindami, kas čia Lietuvoje įvyko ir kas čia yra kas, į ką mes panašūs“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė F. Jansonas.
Jeigu žiūrėti apie pralaimėtojus, tai šiai akimirkai Lietuva yra pralaimėtoja. Prezidentas tai mato taip.
Iš pradžių nesureikšmino pasikeitusio V. Blinkevičiūtės sprendimo grįžti į Briuselį, vėliau – kritikavo
Spalio pabaigoje LSDP pirmininkei V. Blinkevičiūtei persigalvojus ir atsisakius tapti būsimos Vyriausybės premjere, Prezidentūra nesureikšmino tokių pokyčių. Tuomet šalies vadovo vyriausiasis patarėjas F. Jansonas teigė – „ne vieno ar kito politiko siūlymas į vieną ar kitą postą, o naujos valdančiosios koalicijos formavimas, (...) prezidento manymu, yra pagrindinė užduotis Seimo rinkimus laimėjusioms partijoms“.
Tačiau po koalicinės sutarties pasirašymo TV3 televizijai G. Nausėda teigė, jog pasikeitusi V. Blinkevičiūtės pozicija yra rinkėjų apgavystė.
„Aš negaliu nepripažinti, kad tai yra rinkėjų apgavystė, nes rinkėjai tikėjosi kitaip“, – tuomet sakė prezidentas.
Ginčai dėl Seimo vicepirmininko posto: „gaila, kad ši valdančioji koalicija prasideda nuo ultimatumo“
Suformavus naująją Vyriausybę, valdančiosios koalicijos gretose kilo naujos įtampos dėl R. Žemaitaičio ambicijų tapti septintuoju Seimo vicepirmininku – „aušriečiai“ neatmetė, kad šiam klausimui neišsisprendus partijos pirmininko naudai, jie gali trauktis iš daugumos.
G. Nausėda ne kartą kritiškai pasisakė dėl R. Žemaitaičio galimybių tapti Seimo vadovybės nariu ir ragino „susiturėti nuo savo pernelyg didelių ambicijų“.
„Gaila, kad ši valdančioji koalicija prasideda nuo ultimatumo. (...) Dabar mes matome vis daugiau pavyzdžių, kad reiškiamos pretenzijos, reiškiami tam tikri kaprizai ir jeigu jie nesibaigs, pradėti vykdyti normalią veiklą Vyriausybei bus sunku. Juk iš esmės įvyko tik vienas Vyriausybės posėdis, o jau tiek ultimatumų ir tiek visokiausių istorijų“, – Prezidentūros išplatintame komentare tuomet teigė G. Nausėda.
Įtampoms neslūgstant, prezidentas R. Žemaitaičio atžvilgiu pasisakė dar kritiškiau – G. Nausėda teigė iš „Nemuno aušros“ pirmininko matąs „sąmoningo, arba nesąmoningo noro siūbuoti laivą“.
„Ir kuomet tai yra daroma pirmosiomis koalicijos egzistavimo savaitėmis, tai kelia tam tikrų minčių“, – Kūčių išvakarėse TV3 televizijai sakė G. Nausėda.
Pastabų dėl nevaldomų įtampų koalicijoje teko ir premjerui
Pastabų dėl vieno koalicijos partnerių keliamų įtampų valdančiosios daugumos gretose teko ir premjerui Gintautui Paluckui. Prezidentas teigė manantis, kad socialdemokratas galėtų pareikalauti tam tikros savitvardos iš ultimatumus keliančio „Nemuno aušros“ lyderio.
„Aš manau, kad ir ponas Paluckas galėtų labai aiškiai pareikalauti iš pono Žemaitaičio tam tikros savitvardos ir tiesiog orientavimosi į tuos dalykus, kurie svarbiausi Lietuvai“, – TV3 televizijai sakė G. Nausėda.
Tiesa, nepaisant šios kritikos vienam iš koalicijos lyderių, prezidentas teigė, kad R. Žemaitaičio situacija nekeičia fakto, kad koalicija dirba. Ir praėjus vos dešimčiai dienų nuo ankstesnių pasisakymų jis paragino į „nelabai reikšmingus išsišokimus“ dėmesio nekreipti.
„Mes matome, kad ji dirba. Tikrai priiminėjami sprendimai, priiminėjami įstatymai (...). Aš manau, kad mums susidaro kartais iškreiptas vaizdas, kad koalicija nedirba, tik vaidina „Santa Barbaras“. Darbas vykdomas, tik galbūt mes kartais per daug dėmesį kreipiame į dėmesį nukreipiančius ir ne itin svarbius dalykus (...). Manau, mes tiesiog leiskime šiai koalicijai dirbti ir nekreipkime dėmesio į nelabai reikšmingus išsišokimus “, – Alytuje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Kėlė klausimus, kokios šalies koalicijoje dirba Ukrainą diskredituojantis R. Žemaitaitis
Tačiau netrukus įsižiebė nauji ginčai tarp S. Daukanto aikštės rūmų ir vieno koalicijos lyderių R. Žemaitaičio. „Aušriečiui“ susitikimuose su gyventojais kaltinus prezidentą, neva šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius, patarėjas F. Jansonas politiko pareiškimus lygino su rusiška propaganda.
„Arba Zacharova su Peskovu tapo „Nemuno aušros“ nariais, arba Žemaitaitis prisijungė prie Vieningos Rusijos – jokio skirtumo nėra, kai žmonės meluoja tam, kad susilpnintų Lietuvą“, – Eltai teigė F. Jansonas.
Arba Zacharova su Peskovu tapo „Nemuno aušros“ nariais, arba Žemaitaitis prisijungė prie Vieningos Rusijos – jokio skirtumo nėra, kai žmonės meluoja tam, kad susilpnintų Lietuvą.
Antros pagal dydį koalicinės partnerės lyderiui – „Nemuno aušros“ pirmininkui – prezidentas negailėjo kritikos ir dėl jo pareiškimų apie Ukrainą. Kaip skelbta, R. Žemaitaitis pareiškė, kad vykti į prieš Rusijos agresiją kovojančią šalį verta nebent norint pasimokyti korupcijos. Prezidento vyriausiasis patarėjas tokią retoriką sutiko keldamas klausimą, kokios šalies valdančiajai daugumai „aušrietis“ atstovauja.
„Sunku suvokti, kokios šalies valdančioje koalicijoje yra tokius minties „perlus“ žarstantis partneris“, – Eltai sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas F. Jansonas.
Tuo metu sausio pabaigoje pats G. Nausėda R. Žemaitaitį palygino su prokremliškais pareiškimais pagarsėjusiu Eduardu Vaitkumi, iš kurio pavasarį atėmė valstybinį apdovanojimą. Be to, prezidentas pareiškė – jeigu R. Žemaitaitis ir toliau diskredituos valstybę, perspektyvų dirbti šios sudėties koalicijai – nėra.
„Jeigu tokiais tempais ponas Žemaitaitis diskredituos, tiesą sakant, ne tik pats save, bet ir visą valstybę jau net ir užsienio partnerių akyse, pačios Ukrainos akyse, tai aš nematau jokios perspektyvos šitokios sudėties koalicijai dirbti ateityje“, – interviu „Verslo žinių“ tinklalaidei „Kontekstai“ sakė G. Nausėda.
„Už tokias kalbas R. Žemaitaitis turėtų sėsti į teisiamųjų suolą“
Vis tik, praėjus kelioms dienoms po šių vertinimų, prezidento pozicija vėl švelnėjo. „Aušriečių“ lyderiui nekeičiant savo retorikos ir tebekeliant ultimatumus dėl Seimo vicepirmininko posto, G. Nausėda teigė – „nebekaitinkime atmosferos ir nebeieškokime naujų metaforų, tiesiog palaukime“.
„Aš manau, kad 2–3 mėnesių perspektyvoje mes matysime, kaip valdančioji koalicija geba ar negeba dirbti kartu“, – pirmadienį LRT teigė G. Nausėda.
Dar po trijų dienų G. Nausėda užsiminė, jog R. Žemaitaitis, iškraipydamas Prezidentūros siūlymus, gąsdina visuomenę, už ką politikui galėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė.
„Tai, kas yra daroma, yra žmonių gąsdinimas. Ir tai, be kita ko, gresia baudžiamąja atsakomybe, jeigu, pavyzdžiui, tokios nesąmonės ir jų skleidimas sukeltų indėlininkų paniką. Ponas Žemaitaitis už tokias kalbas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą“, – vasario pradžioje, viešėdamas Elektrėnuose, žurnalistams sakė G. Nausėda.
Be to, G. Nausėda neatmetė, jog keldamas įtampas R. Žemaitaitis „pats ieško tinkamos progos pasprukti iš koalicijos“, mat nėra pasirengęs konstruktyviam darbui.
Prezidento patarėjas R. Žemaitaičio pavardę prašė rašyti iš mažosios raidės
Nors įtampos koalicijoje tęsėsi, valdančiosios daugumos lyderis G. Paluckas nebuvo linkęs sureikšminti nei kylančių vidinių ginčų, nei R. Žemaitaičio pasisakymų. Prezidentūra ragino premjerą to neignoruoti ir spręsti klausimus koalicinės tarybos formate.
„Į žodžius privalome kreipti dėmesį, nes tie žodžiai užgauna daug mūsų partnerių ir kelia sunkumų mūsų valstybei“, – „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas, pažymėdamas, kad besitęsiantys koalicijos partnerių ginčai yra naudingas tik Lietuvai priešiškoms valstybėms.
„Kadangi tai (koalicinė taryba – ELTA) turbūt yra vienintelis būdas, kaip jiems susirinkti kartu, ir jis labai retai išnaudojamas, tai būtų miela malonu, jeigu susitiktų ir pasikalbėtų bent jau pradžiai“, – dėstė jis.
Vėliau Prezidentūra nesiteikė R. Žemaitaičio pavardės rašyti didžiąja raide – kai „aušrietis“ nedalyvavo šalies vadovo inicijuotame partijų lyderių susitikime, F. Jansonas tikino, kad paaiškėjo, kas ir kurioje pusėje yra.
„Yra momentai, kai kiekvienas turime nuspręsti, su kuo ir kur esame. Lietuva sprendžia savo iššūkius, ponas žemaitaitis (F. Jansonas paprašė pavardę rašyti iš mažosios raidės – ELTA) savuosius. Gerai, kad pagaliau tapo aišku, kas ir kurioje pusėje yra“, – tuomet apie vieną koalicijos lyderių Eltai atsiliepė F. Jansonas.
Prabilo apie galimas koalicijos partnerių alternatyvas
Kivirčai Seime tęsėsi ir pavasarį – tuomet situaciją aštrino ir parlamento pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimas, jog koalicija su „aušriečiais“ yra klaida. G. Nausėda tikino, kad neslūgstančios įtampos trukdo priimti valstybei svarbius sprendimus, o alternatyvų daugiausiai problemų keliančiam partneriui – yra.
„Tikrai yra alternatyvų ir jeigu būtų bent mažiausias noras tų alternatyvų ieškoti, jos būtų atrastos“, – LRT televizijai akcentavo G. Nausėda.
Savo ruožtu F. Jansonas aiškino, kad koalicinė stiprybė ir veiksmingumas bus įvertintas per artimiausius mėnesius – kai Seimą pasieks esminiai įstatymų projektai dėl mokesčių reformos. O kol kas, tęsė jis, „buvo daug kalbėjimo, daug triukšmo“, bet ne realaus darbo.
„Dabar ateis tie patys mokesčių klausimai, ateis gynybos klausimai, ateis antrosios pensijų (pakopos – ELTA) reformos klausimai ir čia pamatysime, ar ta koalicija iš tiesų gyvybinga ir, nepaisant visų retorikų, puikiai veikianti – kaip sako premjeras. Ar ji tokia labiau šluba antis – kaip sako Seimo pirmininkas“, – „Žinių radijui“ dėstė patarėjas.
Tikino, kad koalicijoje yra bereikalingų trinčių, tačiau netrukus aiškino matąs galimybes dirbti
Apie lūkesčius efektyvesniam valdančiųjų darbui buvo užsiminęs ir pats prezidentas. Anot jo, jei koalicijos partneriams didžiąją laiko dalį nereikėtų aiškintis dėl R. Žemaitaičio bei jo vedamos partijos keliamų skandalų, valdančiųjų darbas būtų kur kas sklandesnis.
„Šioje koalicijoje, vis dėlto, yra bereikalingų trinčių, kurios, net sakyčiau, sąmoningai yra organizuojamos vieno iš koalicijos partnerių. Koalicija galėtų dirbti daug sėkmingiau, jei tų trinčių nebūtų ir nereikėtų didžiąją laiko dalį aiškintis, kodėl tas partneris balsuoja vienaip ar kitaip“, – LRT žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda, pakartodamas, kad tokia koalicijos sudėtis yra klaida.
Tai prezidentas teigė kovo 20 d. Tačiau nepraėjus nė savaitei, kovo 24 d., LRT televizijai G. Nausėda tikino matantis „galimybes puikiausiai dirbti su šia valdančiąja koalicija“.
„Ir, sakyčiau, kad šitos galimybės yra netgi geresnės negu buvo praėjusioje politinėje kadencijoje. (...) Kaip matote, ji (koalicija – ELTA) dirba, tikrai įmanoma priimti sprendimus, tikrai įmanoma kalbėtis apie tai, kokie mano matomi sprendimai galėtų būti įgyvendinami“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Žlugęs balsavimas dėl A. Dudėno teisinės neliečiamybės: „man labai gėda“
Prezidentūros kritikos valdantieji sulaukė ir po to, kai balandžio pabaigoje Seime žlugo balsavimas dėl „čekiukų“ byloje įsivėlusio socialdemokratų frakcijos nario Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės. Tuomet, balsavime nedalyvavus 30 socialdemokratų, 16 „Nemuno aušros“ atstovų bei daliai opozicijos, Seimo narys nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tiesa, valdantieji koalicinėje sutartyje yra įsipareigoję, kad tokiais atvejais balsuoja už imuniteto naikinimą.
„Pasakyti, kad man yra gėda dėl šito Seimo sprendimo būtų netikslu – man yra labai gėda. Seimas su šita gėdos žyme dabar privalės gyventi“, – tuomet sakė G. Nausėda, vertindamas nepavykusį balsavimą.
Tačiau prezidentas nelinko dėl to kaltinti koalicinio susitarimo nesilaikiusių valdančiųjų – kaltę metė ant viso Seimo.
„Žinoma, negalėčiau sakyti, kad čia viena ar kita partija lėmė tokio sprendimo atsiradimą, kadangi aš matau, kad kai kas balsavo rankomis, kai kas balsavo kojomis. Šitą nuodėmę ant savo sąžinės prisiėmė beveik visos politinės partijos“, – pabrėžė prezidentas.
Gegužę teigė besimėgaujantis darbu su premjeru, sakė, kad koalicija išlieka tvirta
Įpusėjus Seimo pavasario sesijai, įtampos valdančiosios daugumos gretose ėmė slūgti. Prezidentas G. Nausėda interviu TV3 televizijai teigė besimėgaujantis darbu su ministru pirmininku G. Palucku.
„Mėgaujuosi darbu su juo, nes mes tikrai turime nuolatinį kontaktą. Skirtingai nuo ankstesnės Vyriausybės – nėra tų nuolatinių išsidirbinėjimų, kuriuos aš patyriau per pastaruosius keletą metų“, – TV3 televizijai sakė G. Nausėda.
Ir nors tvirtino, kad G. Paluckui pavyksta užtikrinti koalicijos darbą, G. Nausėda pripažino pasigedęs ryžtingesnių premjero pasisakymų tam tikrais klausimais.
„Jo pasisakymų ryžtingesnių tam tikrais klausimais man stinga ir aš esu jam tai išsakęs“, – LRT televizijai teigė šalies vadovas, pridurdamas, jog valdančioji dauguma išlieka tvirta nepaisant mažųjų partnerių konfrontacijų.
„Sunku pasakyti, kur šita konfrontacija nuves. Kol kas manau, kad koalicija lieka tvirta, nes visos trys partijos deklaruoja vis dar galinčios ir galėsiančios dirbti artimiausioje ateityje, bet nauji kažkokie radikalūs sprendimai arba naujos reformos gali padaryti šitos koalicijos darbą labai sunkiai įmanomą“, – kalbėjo prezidentas.
ELTA primena, kad pernai rudenį darbą pradėjusiame naujajame Seime dirba trijų politinių jėgų valdančioji dauguma – parlamento rinkimus laimėjusi LSDP lapkričio pradžioje pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio R. Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turi užtikrintą daugumą Seime – 86 iš 141 mandato.
(be temos)