Besiburianti centro dešinės koalicija beveik susitarė, kokiomis priemonėmis ir mokestinėmis reformomis bus įveikiama finansų ir ekonominė krizė. Šiandien ketinama priimti galutinį sprendimą.

Vienodas tarifas

Trys svarbiausi mokesčiai – pridėtinės vertės (PVM), pelno ir gyventojų pajamų mokestis nuo kitų metų sausio 1 d. bus vienodi – po 20 proc.
Gyventojų pajamų mokestis sieks 15 proc., tačiau 5 proc. sudarys sveikatos draudimo mokestis, kuris nebus atskiras.

Dividendai bus apmokestinami tuo pačiu tarifu, kaip ir dabar – 15 proc.
"Sodros" įmokos privatiems pensijų fondams bus mažinamos 3,5 proc. – nuo dabartinių 5,5 iki 2 proc.

Bus naikinamos visos dabar galiojančios PVM lengvatos, išskyrus vienintelę – už šilumos energiją. Tačiau ji galios tik šį šildymo sezoną, o nuo kitų metų bus naikinama.
PVM lengvatos vaistams, viešbučių paslaugoms taip pat bus panaikintos.

Rems tik vargšus

Taip pat mažiau išmokų iš biudžeto bus skiriama tiems šalies gyventojams, kurie gauna didelį darbo užmokestį.

Pasak kandidato į finansų ministrus Algirdo Šemetos, jei keturių asmenų šeimos pajamos sieks daugiau nei 4 tūkst. litų, ji negaus vaiko pinigų, kurie dabar siekia 52 litus. Šios išmokos bus mokomos visoms šeimoms, auginančioms vaikus iki trejų metų, nepriklausomai nuo to, kokios gaunamos pajamos.
Pasiturinčios šeimos gali nebesitikėti, kad vaikai mokyklose bus maitinami nemokamai.

Socialinės išmokos bus skiriamos toms šeimos, kurių pajamos vienam asmeniui – ne daugiau kaip trys valstybės remiamų pajamų dydžiai. Nuo šių metų valstybės remiamos pajamos yra 285 litai, o kitais metais numatoma jas padidinti iki 395 litų.
Mokesčių ir kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.

Riba – dveji metai

Pasak A.Šemetos, visos antikriziniame plane numatytos priemonės bus peržiūrimos, kai pasibaigs krizės laikotarpis, tačiau ne vėliau kaip po poros metų.
"Jei krizė bus numalšinta greičiau, greičiau peržiūrėsime mokesčių klausimus", – sakė kandidatas į finansų ministrus.

Liberalcentristų derybininkas Algis Čaplikas mano, kad krizės įveikimo planas gali būti koreguojamas kur kas greičiau – kai Vyriausybė pradės dirbti ir gaus naujų duomenų apie šalies ekonomikos ir finansų sistemos būklę.

A.Čapliko teigimu, reikėtų kompensuoti išlaidas kai kuriems žmonėms, jeigu panaikinus PVM išaugs vaistų kainos. Dabar vaistams taikomas 5 proc. PVM, nuo kitų metų jis sieks 20 proc.

Koalicijos lyderis Andrius Kubilius žadėjo, kad per pirmas naujosios Vyriausybės darbo savaites daug dėmesio bus skiriama kurti finansinių instrumentus, kurie skatintų bankus kredituoti verslą. Jis pabrėžė, kad visoms valstybinėms institucijoms diržus susiveržti teks 12 proc.

Studentų mažės

Kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus Gintaras Steponavičius žada sumažinti valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų skaičių, tačiau jiems skirti daugiau pinigų.

"Iki šiol valstybė buvo nustačiusi studijų finansavimą, o pagal ją skyrė tik mažiau nei 50 proc. pinigų. Mes įpareigoti rasti ir skirti visą finansavimą studijuojantiesiems valstybės finansuojamuose vietose ir turime pasakyti, kiek tokių vietų bus", – vakar BNS sakė G.Steponavičius.

Studijuojančiųjų ne valstybės finansuojamuose vietose skaičiaus G.Steponavičius neplanuoja mažinti, atvirkščiai – žada padaryti studijas prieinamas kiek galima didesniam studentų skaičiui. Tam, anot jo, žadama sukurti lanksčią paskolų sistemą.
Apie tokius ketinimus išgirdę studentai pagrasino protesto akcijomis.
G.Steponavičius tikino, kad papildomų lėšų švietimo sektorius ieškos, bus didinami ir dėstytojų atlyginimai, tačiau dabartinė ekonominė padėtis didelio finansavimo tikėtis neleidžia.

Nesutaria dėl abortų

Šeimos politika, negimusios gyvybės apsauga, kova su alkoholizmu, mobilizacinio kariuomenės rezervo kūrimas – tai sritys, dėl kurių formuojamos centro dešinės koalicijos partneriams bus sunkiausia sutarti.

Koalicijos lyderis, kandidatas į premjerus Andrius Kubilius kaip vieną programinių skirtumų nurodė požiūrį į negimusios gyvybės apsaugą.

Pasak A.Kubiliaus, koalicijos partnerių palaikymo gali nesulaukti ir kai kurių konservatorių siūlymai imtis itin griežtų priemonių kovojant su alkoholizmu. "Manau, turėsime rasti bendrą požiūrį", – pabrėžė jis.

Apskričių reforma užtruks

Valdančiąją koaliciją formuojančios partijos planuoja, kad jų numatoma apskričių reforma užtruks iki 2011 m.

"Regionai turėtų atsirasti ne anksčiau kaip vyks būsimi savivaldos rinkimai", – vakar sakė kandidatas į premjerus A.Kubilius.
Vienas reformos autorių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Edmundas Pupinis sakė, kad vietoj dešimties apskričių numatoma sukurti keturis penkis regionus.

"Turėtų atsirasti antro lygio savivalda, – teigė jis. – Dabar yra bėdų su Europos regionų taryba. Ji nepripažįsta tokių darinių, kaip dabartinės apskritys, tai nėra renkama valdžia, todėl jos negalėjo gauti tam tikro finansavimo."
Pasak E.Pupinio, planuojama, kad naujų regionų valdžią rinktų iš vietos partijų, žmonių sudarytos Regionų tarybos.

Konservatoriaus teigimu, per dvejus metus ne apskričių funkcijas žadama perduoti savivaldybėms – pavyzdžiui, žemės reformos, socialinius reikalus.