„Gamtos mokslų situacija Lietuvoje – netobula“. Taip teigia Vilniuje būsiančio Inžinerijos licėjaus mokytoja Aurelija Čebelienė, šią vasarą dalyvavusi specialioje, gamtos mokslų specialistams skirtoje stažuotėje D. Britanijoje. Pasak jos, trūksta ne tik laboratorijų ir įrangos – trūksta kvalifikuotų mokytojų, kurie sudomintų šiais mokslais vaikus. Nes pastarieji, kaip rodo praktika, baigę dvyliką klasių mieliau pasuka į socialinių mokslų pusę.

Švietimo atstovai ir potencialūs darbdaviai sutinka, jog norint, kad formuotųsi inovacijų kultūra ir atsirastų gabių specialistų, reikalinga kryptinga veikla. Būtina ugdyti ne tik mokinių, bet pirmiausia mokytojų iniciatyvumą, verslumą ir gebėjimus generuoti naujas idėjas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angliškai – STEM) srityje.

„STEM specialistų trūkumas šiuo metu yra opi problema visoje Europoje. Lietuvoje tikslieji, gamtos ir technologijų mokslai taip pat nepritraukia pakankamo skaičiaus jaunimo. Daugiau nei 46 proc. Lietuvos studentų renkasi socialinių mokslų specialybes. Norint, kad mokiniai rinktųsi gamtos, technologinį ar meninį ugdymą, reikia investuoti į mokymo priemones. Laboratorinė įranga turi būti periodiškai atnaujinama, o jos integravimas į mokymosi procesą gerai apgalvotas. Tačiau pirmiausia būtina atsigręžti į mokytojų situaciją ir ją gerinti“, – teigia dr. Svetlana Kauzonienė, LR Švietimo ir mokslo viceministrė.

Šią vasarą Ugdymo plėtotės centras vykdė stažuotes pedagogams prestižinėse D. Britanijos, Olandijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos ir Bulgarijos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) mokyklose. Tikimąsi, kad tai taps impulsu ir padės atnaujinti gamtos mokslų ugdymą šalyje.

Kaip mokoma prestižinėje D. Britanijos mokykloje?

D. Britanijoje, netoli Londono, esančioje prestižinėje Ročesterio mokykloje stažuotę atlikusi mokytoja A. Čebelienė teigia, kad didžiausia ir netikėčiausia patirtis buvo susipažinimas su Mąstymo mokyklos filosofija.

„Mąstymo mokykla – tai mokykla bendruomenė. Kiekvienas jos narys įsipareigoja ugdyti mokinių mąstymo įgūdžius bei gebėjimus. Kaip tai daroma? Mokykloje naudojami specialūs mąstymo įrankiai ir žemėlapiai, kurie padeda organizuoti mokinių mintis, gelbsti konspektuojant pamokų medžiagą, generuojant ir sisteminant idėjas, vizualizuojant mintis. Tai ištisas mokymo tinklas, kurį planuoju pritaikyti ir Vilniaus M. Daukšos vidurinėje mokykloje, kuri nuo naujų mokslo metų taps Inžinerijos licėjumi“, – pasakoja mokytoja.

Pasak jos, Mąstymo mokyklos filosofija ir metodai sėkmingai taikomi įvairiuose, tarp jų – ir gamtos, moksluose. Pavyzdžiui, šešių psichologo, fiziko ir išradėjo Edwardo de Bono mąstymo kepurių metodas.

Šis metodas remiasi skirtingos spalvos „kepurių“ naudojimu. Norėdamas pažvelgti į reiškinį iš kitokios perspektyvos, mokinys turi mintyse nusiimti vienos spalvos „kepurę“ ir užsidėti kitos. Pasirinkęs baltą „kepurę“, privalo išlikti neutralus, naudodamas žalią – tapti kūrybiškas, išsirinkęs geltoną – išlikti pozityvus, paėmęs juodą – tapti kritiškas, raudoną – emocionalus, o gavęs mėlyną – privalo pamėginti apibendrinti gautą patirtį ir žinias.

„Stažuočių metu bendraudami su užsienio kolegomis, susipažindami su jų taikomais mokymo metodais, lankydamiesi laboratorijose ir įvairiuose mokslo centruose, mokytojai plėtė gamtos mokslų ugdymui aktualias kompetencijas, tobulino kvalifikaciją. Svarbiausia – įgytą patirtį jie planuoja įgyvendinti savo mokymo įstaigose jau artėjančiais mokslo metais“, – pasakoja Vilma Venta Jankūnienė, stažuočių programos vadovė.

Pasak jos, kad įgyvendinimo procesas vyktų sklandžiai, mokytojams ir po stažuočių teikiama kryptinga pagalba, organizuojamos papildomos praktinės sesijos, vyksta diskusijos.

Trumpalaikėse, savaitę trukusiose, stažuotėse užsienyje dalyvavo 20 mokytojų, o į ilgalaikes, mėnesį trukusias stažuotes, išvažiavo 10 mokytojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Palangos mokyklų.