Jos teigimu, nors visos produkcijos patikrinti neįmanoma, tikrinama labai daug ir visoje ES vyrauja maždaug vienoda tendencija – iš visų patikrintų produktų mėginių tik apie 1–1,6 proc. neatitinka saugos reikalavimų.

– Italijos dienraštis „La Stampa“ perspėja, kad Europą iš Kinijos, Vietnamo, Indijos dažniausiai pasiekia pesticidais ir fungicidais užteršti vaisiai ir daržovės. Dienraštis nurodo, kad labiausiai užkrėsti produktai yra brokoliai iš Kinijos, petražolės iš Vietnamo ir bazilikai iš Indijos. Ekspertai perspėja, kad tokie produktai kelia grėsmę vartotojų sveikatai. Būtina paminėti ir granatus, apelsinus bei braškes iš Egipto, aštriuosius raudonuosius pipirus iš Tailando, melionus iš Dominikos Respublikos ir žirnelius iš Kenijos. Ne išimtis ir marokietiška mėta. Vis dėlto, pasak straipsnio autorių, daugiausia užterštos produkcijos praėjusiais metais pateko iš Kinijos. Kiek Maisto ir veterinarijos tarnybai žinomi tokie faktai?

– Šie faktai teisingi tik iš dalies. Tai, kas žiniasklaidoje buvo paskelbta šiandien, yra vartotojų gąsdinimas, nes tokių duomenų nėra. Trečiosios šalys tiekia labai daug produktų ne tik į Europos Sąjungą, bet ir į kitas šalis, pavyzdžiui, vien Kinija parėjusiais metais eksportavo 260 mln. tonų vaisių ir 700 mln. tonų daržovių. Tarp visų siuntų pasitaiko tokių, kuriose pesticidų ar kitų teršalų likučiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau teiginys, kad visa produkcija iš kažkokios konkrečios šalies yra nesaugi arba nuodija vartotojus, yra neteisingas.

– Kiek ES šalių maisto ir veterinarijos specialistai yra pajėgūs patikrinti visą produkciją?

– Be abejo, visos produkcijos niekas niekada nepatikrina, bet yra tikrinama labai daug – šimtai tūkstančių mėginių paimami savikontrolės tikslais, produktų importo metu taikoma tam tikra sustiprinta siuntų patikra. Kai produktai jau patenka iš trečiųjų šalių arba atsiduria rinkoje, jie dar papildomai tiriami (atrenkami mėginiai) valstybinės kontrolės metu. Visoje ES vyrauja maždaug vienoda tendencija – iš visų patikrintų produktų mėginių tik apie 1–1,6 proc. neatitinka saugos reikalavimų.

– Jei nustatoma, kad produktas neatitinka saugos reikalavimų, ar visa partija grąžinama atgal siuntėjui?

– Jei importo kontrolės metu nustatoma, kad produktas yra nesaugus, produktas gali būti grąžintas tiekėjui. Tačiau, jei nustatoma, kad nesaugūs jau rinkoje esantys produktai, jie yra naikinami. Taip nutinka dėl to, kad patikrinama tik dalis siuntų – yra labai nedaug produktų grupių, kurioms taikoma 100 proc. siuntų kontrolė.

Daugeliu atvejų ES teisės aktai numato, kad pagal galimą suvartojamumą arba galimą grėsmę vartotojų sveikatai tikrinama nuo 10 proc. iki 50 proc. visų siuntų. Tai reiškia – kas antra siunta. Taigi, jei viena siunta yra patikrinta, o kita pateko į rinką, dar yra labai didelė tikimybė, kad ji bus patikrinta valstybinės kontrolės rinkoje metu.

– Kaip dažnai tai daroma? Ar yra nustatomi tam tikri rizikos veiksniai? Minėjote Kiniją, iš kurios produkcijos eksportuojama milijonai tonų. Kokia tikimybė, kad į rinką tikrai nepateks pesticidais arba fungicidais užterštos daržovės ir vaisiai?

– Kai kiekvienų metų pradžioje sudaromi valstybinės kontrolės duomenys, visada atsižvelgiama į prieš tai buvusių metų duomenis, iš kitų ES šalių gautus pranešimus, taip pat žiūrima į suvartojamumą ir vartotojų įpročius, nes kai kurie produktai, paplitę kitose šalyse, Lietuvoje vartojami retai, tarkim, mūsų rinkoje nėra daug valgomosios ybiškės vaisių arba vynuogių lapų. Be to, mes visada atsižvelgiame ir į importo kontrolės duomenis: kadangi ne visada tuos produktus importuoja Lietuvos tiekėjai, gali būti, kad tam tikri produktai iš šalies, kuri kelia didesnę riziką, Lietuvos vartotojų nepasiekia.