Savo programą Seimo komitetuose pristatantys naujosios Vyriausybės nariai nevengė pabrėžti saugumo ir užsienio politikos problemų.

Paskirtoji krašto apsaugos ministrė sakė pastebinti erozijos požymių Lietuvos kariuomenėje, paskirtasis užsienio reikalų ministras užsiminė, kad Lietuvos diplomatai turi per mažą įtaką Europos Sąjungoje (ES), pranešė LTV laida "Šiandien".

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete paskirtoji krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienės susilaukė buvusios kairiųjų valdžios atstovų priekaištų už pareiškimą, kad Lietuvos kariuomenėje pastebi erozijos požymių.

„Kaip jūs suprantat eroziją? Jeigu galit nurodykit keletą sričių, kur erozija jau pasireiškė ir kur bus pasikeitimai“, – prašė socialdemokratas Zigmantas Balčytis.

„Tai jau minėtas moralinis klimatas kariuomenėje, tai, kad jauniems žmonėms, kariškiams, baigusiems Vakarų aukštąsias karines mokyklas, nėra labai didelių galimybių daryti karjerą mūsų kariuomenėje. Dabar mes turim 10 generolų ir toliau labai mažai. Be to, tam tikro draugų rato koks nors protegavimas man bus nepriimtini. Na, ir pats kariuomenės kovinis parengimas“, - sakė R.Juknevičienė.

Komiteto pirmininkas klausė, ką reiškia programoje įrašytas siekis nustatyti aiškesnes vyriausybės funkcijas formuluojant užduotis ir prižiūrint Valstybės saugumo departamentą (VSD).

„Lietuva yra vienintelė iš NATO ir ES valstybių, tik Rumunija dar yra tokia valstybė, kurios VSD neturi jokio įstatyminio kontakto su vyriausybe. Jeigu mes neišspręsim šios sisteminės bėdos, tai visada atsiras Jonas Jonaitis, Petras Petraitis, kuriam kils norų kaip nors savarankiškai dalyvauti su visu departamentu Lietuvos politikoje“, - kalbėjo R.Juknevičienė.

Paskirtasis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, sulaukęs klausimo, ką užsienio politikoje darys kitaip, nei buvo daroma iki šiol, sakė, kad reikia stiprinti Lietuvos įtaką ES viduje.

„Sustiprinti Lietuvos įtaką bendraujant ir stiprinant ryšį su tokiomis šalimis kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, kurios galbūt turi šiek tiek skirtingą požiūrį į mums ypač aktualius klausimus, tai yra energetinį saugumą ar ryšius su Rusija, ir bandyti tą didelę ES mašiną paveikti mums palankesne kryptimi“, - sakė V.Ušackas.

Prieš mėnesį iš dvidešimt septynių šalių Lietuvos diplomatai liko vieninteliai, prieštaravę ES derybų su Rusija dėl naujos partnerystės atnaujinimui ir dėl to susilaukę Europos Komisijos vadovo priekaištų.

Užsienio reikalų komitete ministras sulaukė tradicinio klausimo, ar reikalaus iš Rusijos okupacinės žalos atlyginimo.

„Mes turime pripažinti, kad šiuo metu Rusijos valdžia nėra pasiruošusi šio klausimo svarstyti, manau, kad šiuo metu žymiai svarbiau investuoti į didesnį supratimą, suvokimą ir pačios Rusijos pripažinimą, kas įvyko 1939-1940 metais“, – kalbėjo V. Ušackas.

Okupacijos žalos iš Rusijos reikalauti kiekviena Vyriausybė privalo pagal dešiniųjų iniciatyva prieš aštuonerius metus priimtą įstatymą.