Seniūnaičiai Lietuvoje turėtų būti renkami ne dvejiem, o ketveriems metams, be to, būtina numatyti galimybę skirti išmokas jų veiklai vykdyti, siūlo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Algis Strelčiūnas.

Jis įregistravo tai numatančias Vietos savivaldos įstatymo pataisas.

Pagal jas, seniūnaitis būtų renkamas ketverių metų kadencijai. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta dviejų metų kadencija.

Seniūnaičiai ir toliau dirbtų visuomeniniais pagrindais, tačiau būtų numatyta galimybė skirti lėšų jų veiklai.

A.Strelčiūnas siūlo nustatyti, kad seniūnaičiui su jo veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, galėtų būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka būtų nustatoma tos savivaldybės tarybos patvirtintame reglamente.

„Šiuo metu įstatyme nėra numatyta finansinių garantijų seniūnaičių veiklai užtikrinti, todėl žmonės vengia kandidatuoti į šias pareigas. Siūloma apmokėti seniūnaičių su jų, kaip seniūnaičių, tiesiogine veikla susijusias išlaidas. Šios išmokos dydžio, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos nustatymą priskirti savivaldybės tarybos kompetencijai“, - teigia parlamentaras.

Jo teigimu, dabar nustatyta seniūnaičių kadencija yra per trumpa. Anot konservatoriaus, seniūnaičiai negali tinkamai įsitraukti į savivaldos veiklą, o dažna jų kaita neužtikrina darbų tęstinumo.

Seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas. Jis atstovauja seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, skatina gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, plėtoti ir organizuoti kaimo, miesto, miestelio kultūrinį ir sportinį gyvenimą, organizuoja gyventojų apklausas.