Jis tvirtina, kad šiuo metu šalies piliečiams nėra taikomas draudimas grįžti į tėvynę, o kelionių kompanijų taikomas reikalavimas turėti neigiamą COVID–19 testą nereiškia, kad Lietuvos piliečiams nesudaromos prielaidos kirsti valstybės sieną.

Tuo tarpu ketvirtadienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinio Ministrų Kabineto pasitarime svarstyta kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) galimybė, prašant išaiškinti, ar karantino metu taikomi reguliavimai neprieštarauja Konstitucijai.

„Vyriausybės nutarimas nustato, kad šiuo metu į Lietuvą draudžiama atvykti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie turi teigiamą COVID–19 testą. Šis draudimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai „Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą“, – rašoma LVŽS pranešime žiniasklaidai.

Visgi konstitucinės teisės ekspertas V. Sinkevičius tvirtina, kad draudimas atvykti į Lietuvą valstybės piliečiams nėra taikomas.

„Ar yra toks nutarimas, kuris draudžia užsikrėtusiems piliečiams grįžti į Lietuvą? Aš nežinau tokio nutarimo“, – Eltai kalbėjo V. Sinkevičius, atkreipdamas dėmesį, kad net sergantiems piliečiams turi būti sudaromos sąlygos saviizoliuotis kirtus valstybės sieną.

„Viskas čia gerai yra, tose taisyklėse nėra draudžiama asmeniui atvykti į Lietuvą. Jeigu jis atvyko, tai net jeigu sergantis ir panašiai, turi būti sudarytos prielaidos jam saviizoliuotis. O jeigu neleidžiama įsėsti į lėktuvą, tai čia kitas dalykas yra“,– teigė MRU profesorius, pridurdamas, kad kelionių kompanijų saugumo reikalavimai nereiškia, kad Lietuvos Vyriausybė taiko Konstitucijai prieštaraujantį draudimą grįžti savo piliečiams.

„Nėra draudimo piliečiui grįžti į Lietuvą, yra tik reikalavimai. Aviacijos ar laivybos ir kitos kompanijos gali negabenti žmonių, kurie neturi pasidarę testo. Tai čia nėra draudimas grįžti į Lietuvą“, – sakė V. Sinkevičius.

Nėra draudimo piliečiui grįžti į Lietuvą, yra tik reikalavimai. Aviacijos ar laivybos ir kitos kompanijos gali negabenti žmonių, kurie neturi pasidarę testo. Tai čia nėra draudimas grįžti į Lietuvą.

Taip pat, kaip ir MRU profesorius, klausimų „valstiečiams“ sukėlusį Vyriausybės nutarimą aiškino ir sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Aistė Šuksta, tvirtinanti, kad šiuo metu draudimas grįžti į valstybę Lietuvos piliečiams nėra taikomas.

„Ne, jiems nėra draudžiama, jie tiesiog privalo turėti neigiamą testą“, – teigė A. Šuksta.

„Asmenys, norėdami grįžti į Lietuvos Respubliką, būdami LR piliečiais, privalo turėti neigiamą COVID–19 testą. Jeigu tokio testo neturi, gali būti neįleidžiami į transporto priemones (lėktuvą, autobusą, traukinį). Jeigu vis dėlto taip atsitinka, kad pilietis patenka į transporto priemonę, tai grįžus į Lietuvą yra privaloma pasidaryti testą, izoliuotis ir taip pat pradedamas administracinis tyrimas. Jeigu žmogus grįžta savo transportu, tai jis testui privalo užsiregistruoti per 24 val.“, – Eltai šiuo metu taikomus karantino reikalavimus detalizavo SAM atstovė.

V. Sinkevičius: normalu, kad politikai savo ginčus sprendžia KT

Nors šiuo metu taikomi ribojimai, pasak V. Sinkevičiaus, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau jis nesureikšmina to, kad LVŽS šešėlinė Vyriausybė ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą. MRU profesoriaus nuomone, jeigu Teismas nuspręs priimti ir nagrinėti „valstiečių“ kreipimąsi – bus išspręstas politinis ginčas, o jeigu teisinio pagrindo ir motyvų tokiam kreipimuisi nebus, KT tiesiog atsisakys tokį ginčą nagrinėti.

„Konstitucinis Teismas ir yra tam sukurtas, kad politinius ginčus paverstų teisiniais ginčais. Norint kreiptis į Konstitucinį Teismą, reikia pagrįsti teisiniais argumentais (ne politiniais, socialiniais ar ekonominiais), kodėl Vyriausybės nutarimas ar įstatymas, kuris susijęs su karantinu, prieštarauja Konstitucijai. Nurodyti, kokiam konkrečiai Konstitucijos straipsniui prieštarauja ir kokia apimtimi, dėl kokių motyvų“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Kiekviena partija renkasi savo komunikacijos būdus

MRU profesorius gilesnės problemos neįžvelgia ir tame, kad partijos, kaip politinės reklamos ir komunikacijos įrankį, galimai išnaudoja paties kreipimosi į Konstitucinį Teismą faktą, kuris, nepaisant teigiamo ar neigiamo galutinio KT sprendimo, jau gali paskleisti konkrečią žinutę visuomenėje.

„Be abejo, kiekviena politinė partija užsiima savo įvaizdžio kūrimu ir naudoja įvairiausius būdus, vienas iš būdų yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą, bet tai yra visiškai normali politinė procedūra, demokratinėje valstybėje visiškai priimtina“, – sakė vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų, pridurdamas, kad Konstitucinis Teismas galutinai išspręstų tarp įstatymų leidėjų kylančius ginčus.

„Kiekvienas nori pritraukti kuo daugiau rinkėjų, parodyti, kad jis jais neva rūpinasi labiau nei politiniai oponentai. Štai dabar norima apginti teises, kurias neva valdžia pažeidžia. Bet tam ir yra Konstitucinis Teismas, kad tą ginčą išspręstų“, – tvirtino V. Sinkevičius.

ELTA primena, kad idėją, jog neigiamo COVID–19 testo reikalavimas galimai prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį atmetė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji akcentavo, kad Vyriausybės nutarimas nenustato draudimo neįsileisti testo neturinčių piliečių į Lietuvą.

„Su Konstitucija tai nederėtų, jei mes neįleistume į Lietuvą čia atskridusio žmogaus, turinčio lietuvišką pasą ir neturinčio testo. Nematau tokio reikalavimo. O tokį reikalavimą (turėti neigiamą COVID–19 testą – ELTA) savo piliečių atžvilgiu taiko dauguma Europos valstybių ir jų visų konstitucinis santykis su savo piliečiais, manau, yra labai panašus, kaip Lietuvos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.