Teismo prašoma išaiškinti, ar 2019 metų liepos 30 dienos prezidento Gitano Nausėdos dekretas, kuriuo prašyta Teisėjų tarybos patarimo dėl tuometinio LAT teisėjo E. Laužiko atleidimo pažeminus teisėjo vardą, atitinka Konstituciją ir konstitucinius valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principus.

Į KT su šiuo prašymu kovo mėnesį kreipėsi ginčą dėl E. Laužiko atleidimo nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas. Jis tuomet nurodė, kad nagrinėjant bylą kyla abejonių, kuri Konstitucijoje numatyta procedūra – atleidimas iš pareigų pažeminus teisėjo vardą ar apkalta – taikytina atleidžiant Aukščiausiojo Teismo teisėją.

Anot Apeliacinio teismo, E. Laužiko poelgis, dėl kurio jis buvo atleistas iš pareigų, kaip pažeminęs teisėjo vardą, gali būti vertinamas ir kaip teisėjo priesaikos sulaužymas, todėl kyla abejonių, ar neturėjo būti inicijuojama Konstitucijoje numatyta apkaltos procedūra.

„Pareiškėjo teigimu, Konstitucijos 74 ir 116 straipsniuose yra numatyta Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų pašalinimo iš pareigų apkaltos tvarka procedūra, kuria siekiama užtikrinti aukštą šių dviejų bendrosios kompetencijos teismų teisėjų įgaliojimų apsaugos standartą“, – rašoma KT pranešime.

Kreipimesi į KT Apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad teisėjo atleidimo procedūra yra vientisa ir sprendžiant dėl atleidimo teisėtumo turi būti vertinami visi teisės aktai, kuriais ši procedūra įvykdyta – prezidento dekretai, Seimo ir Teisėjų tarybos nutarimai.

Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra priėmęs Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar šalies vadovo dekretas ir Seimo sprendimas atleisti teisėją neprieštarauja konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo, valdžių padalijimo principams.

Tiesa, dalį prašymo – kurioje prašoma ištirti dekreto ir Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijai – KT atsisakė priimti.

Apeliacinis teismas civilinės bylos dėl buvusio LAT teisėjo atleidimo ėmėsi po to, kai proceso šalys apskundė Vilniaus apygardos teisme pernai lapkritį priimtą sprendimą neteisėtu pripažinti Teisėjų tarybos patarimą atleisti E. Laužiką iš pareigų, jam savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.

Pastarojo teismo vertinimu, Teisėjų taryba, svarstydama E. Laužiko elgesį, pažeidė tinkamo teisinio proceso reikalavimus ir neužtikrino jam teisės į gynybą.

Nagrinėjimo metu Vilniaus apygardos teismas taip pat buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą ir dėl išaiškinimo, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

Savo atleidimą apskundęs E. Laužikas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai ginčijo ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas atleistas 2019 metų rugsėjį, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pateikti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Apygardos teismas neseniai atmetė taip pat šioje korupcijos byloje kaltinamo buvusio Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ieškinį dėl atleidimo. Šis sprendimas taip pat yra apskųstas.