Seimui nepavyko priimti kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinti, ar Lietuvos parlamentaras gali turėti vadinamąją Lenko kortą.

Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų atstovo Gintaro Songailos iniciatyvos kreiptis į KT, kad šis paaiškintų, kaip turėtų būti taikomi kai kurie Konstitucijos straipsniai ir įstatymų nuostatos, susiję su Seimo narių statusu. Už tokį kreipimąsi balsavo tik 31 iš 68 posėdyje dalyvavusių Seimo narių, praktiškai vien Tėvynės sąjungos atstovai. Todėl nutarimas nebuvo priimtas.

G.Songaila norėjo, kad KT išaiškintų šio Teismo dar 1998 metų lapkritį priimtą nutarimą, kuriame be kita ko kalbama ir apie konstitucinį draudimą Seimo nariams būti susijusiems su užsienio valstybe priesaika ar pasižadėjimu.

Teirautasi, ką reiškia šiame KT nutarime išdėstyta nuostata, kad priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei „reikėtų suprasti kaip bet kurią priesaiką ar pasižadėjimą užsienio valstybei“.

Be to, tame pačiame KT nutarime rašoma, kad „bet kokie politinio pobūdžio įsipareigojimai užsienio valstybei - tiek kylantys iš formaliai duotos priesaikos ar pasižadėjimo, tiek atsirandantys kaip politinė pareiga ar politinio lojalumo reikalavimas, susijęs su kitos valstybės pilietybės turėjimu, turėtų būti traktuojami kaip pasižadėjimas užsienio valstybei“.

Kreipimesi prašyta išaiškinti, ar šios nuostatos reiškia, jog Seimo nariai negali turėti jokių kitos valstybės išduotų dokumentų, kurie rodytų ryšį su ta valstybe, nes tai gali būti traktuojama kaip pasižadėjimas užsienio valstybei. Bet tiesiogiai Lenko korta nėra minima.

Pasak kreipimosi iniciatoriaus, KT išaiškinimas padėtų suprasti, ar Lenko korta gali būti traktuojama kaip tam tikras politinis pasižadėjimas Lenkijos valstybei.

Šiuo metu du Lenkų rinkimų akciją atstovaujantys Seimo nariai - Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius - turi prieš kelerius metus išduotą Lenko kortą.

V.Tomaševskis aiškina, kad Lenko korta nėra joks pasižadėjimas Lenkijai. Pasak jo, šis kai kurias socialines ir visuomenines garantijas suteikiantis dokumentas tėra tik įrodymas, kad asmuo yra lenkų kilmės.

Tačiau ketvirtadienį Seimas priėmė kitą kreipimąsi į KT - išaiškinti, ar Lietuvos išduodamose oficialiuose asmens dokumentuose gali būti daromi įrašai nelietuviškais, nors ir lotyniškais rašmenimis. Taip norima sužinoti, ar kitų tautybių žmonės gali į lietuviškus pasus savo vardus ir pavardes rašyti originalo kalba, nesulietuvintus, pavyzdžiui, Waldemar Tomaszewski, o ne Valdemaras Tomaševskis.

Prašymus išaiškinti savo ankstesnius nutarimus KT paprastai nagrinėja be eilės. Todėl sprendimo dėl Seimo kreipimosi galima tikėtis netrukus po vasaros atostogų - rugsėjį arba spalį.