Išmokų skyrimo tvarką Konstitucinis Teismas nagrinėjo gavęs teismo prašymą įvertinti tvarką, kad pašalpai apskaičiuoti anksčiau naudotas darbuotojo atlyginimo maksimalus dydis negalėjo viršyti 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos, 1523,2 euro. Šiuo metu maksimali vaiko priežiūros išmoka per mėnesį yra 1685,40 euro, dviejų vidutinių šalies atlyginimų dydžio.

KT pažymi, kad Lietuvoje pasirinktas toks socialinio draudimo modelis, kai „Sodros“ surinktomis lėšomis finansuojamos ne būsimos išmokos mokesčių mokėtojams, bet dabartiniams jų gavėjams. Kai kurie jų nėra sumokėję tiek mokesčių, kad padengtų savo gaunamas išmokas.

Anot KT, nustatytos išmokų lubos sudaro daugiau galimybių suformuoti „Sodros“ biudžetą, kuris leidžia užtikrinti bent minimalaus dydžio motinystės (tėvystės) pašalpas mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.

KT pažymi, kad įstatyme nustatytas minimalus motinystės pašalpos dydis, šiuo metu ji negali būti mažesnė nei 6 bazinės socialinio draudimo išmokos, t. y. 228 eurų.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad motinystės išmokos mokamos vienerius arba dvejus metus pasirinktinai, o tai yra gerokai ilgesnė nei Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje nustatyta minimali atostogų vaikui prižiūrėti trukmė, „todėl nėra pagrindo tiesiogiai susieti mokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio su mokamų motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiu“.

Premjeras: dėl išmokų „lubų“ vyksta diskusija

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad šiuo metu Vyriausybėje yra diskutuojama dėl motinystės išmokų lubų dydžio, taip pat dėl išmokų proporcijų pirmaisiais ir antraisiais motinystės atostogų metais.

„Vertiname, kaip tai atsiliepė 2009–2010 metais gimstamumo statistikai. Tas klausimas yra darbotvarkėje. Yra ir kita pozicija, kuri sako, skatina, kad būtų sudaromos sąlygos kuo trumpiau auginti vaiką ir kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Nuomonių yra įvairiausių, šiais klausimais darbuojamės“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.

Pasak jo, Vyriausybė rengia Demografijos migracijos strategiją, apimsiančią ir priemones, „kurios labiau skatintu tėvus gimdyti ir auginti vaikus“, tačiau kokie tai siūlymai, nedetalizavo.

KT anksčiau yra konstatavęs, kad išmoka už nėštumo ir gimdymo atostogas (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56–70 dienas po gimdymo) negali būti ribojama ir turi siekti dirbančios moters iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį. Šiai pašalpai taip pat buvo taikomos draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos „lubos“.

Trečiadienio nutarime pažymima, kad gimdymo atostogų ir motinystės (tėvystės) išmokos savo esme skiriasi, jos garantuojamas skirtingais Konstitucijos straipsniais. Konstitucija numato, kad dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo sąlygas ir kitas lengvatas.

Tuo tarpu vaikų auginimo atostogos Konstitucijoje nėra išskirtos. Pasak nutarimo, pasirinkęs vaikams auginti ir auklėti namuose skirtas atostogas kaip vieną iš Konstitucijos garantuojamos valstybės paramos šeimoms formų, Seimas turi plačią diskreciją nustatyti šių atostogų teikimo pagrindus, sąlygas, trukmę, jų metu teikiamos finansinės paramos dydžius.

Be kita ko, įstatymų leidėjas neprivalo nustatyti tokio šios paramos dydžio, kuris atitiktų jos gavėjo iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, pažymi Teismas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo skundą žmogaus, kuriam paskirtos maksimalios pašalpos iki vaikui sukaks dveji metai suma buvo mažesnė nei pusė jo darbo užmokesčio, nuo kurio buvo mokamos „Sodros“ įmokos. Jis teismui  nurodė, kad pašalpa buvo apskaičiuota taikant maksimalų 67,81 euro dienos uždarbį, nors jo dienos uždarbis siekė 177,09 euro.

Gyventojas teigė, kad toks ribojimas yra neproporcingas, nes „Sodros“ įmokos mokamos nuo visos pajamų sumos, be to, žmonėms, kurių darbo užmokestis neviršija maksimalios ribos, pašalpa neribojama.