Sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Anot Konstitucinio Teismo, už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai privalo įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui.

„SSRS okupacinio režimo nusikaltimai, įrodžius specialaus tikslo visiškai ar iš dalies sunaikinti bet kurią nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę buvimą, galėtų būti vertinami kaip genocidas“, - teigiama teismo pranešime spaudai.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad sovietų „represijos prieš Lietuvos gyventojus nebuvo atsitiktinės ir chaotiškos, jomis siekta sunaikinti Lietuvos pilietinės tautos pagrindą, buvusią Lietuvos valstybės socialinę ir politinę struktūrą“.

Byla kilo dėl to, kad Lietuvoje genocidas apibrėžiamas plačiau nei tarptautinėje teisėje.

Pagal tarptautinę teisę, genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.

Lietuvos baudžiamajame kodekse genocidui prilyginti veiksmai ir prieš socialinę ar politinę grupę.

Konstitucinio Teismo teigimu, Lietuva turi teisę plačiau apibrėžti genocido nusikaltimą, tačiau šios nuostatos negali būti taikomos atgaline data.

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos teismai, sprendžiantys, ar genocidui prilyginti su sovietų okupantais pokariu kovojusių Lietuvos partizanų naikinimą.

Anot Konstitucinio Teismo teisėjo Dainiaus Žalimo, šie teismai turės įvertinti, ar partizanų naikinimas kėlė grėsmę visiškai ar iš dalies sunaikinti lietuvių tautą.

„Teismai turi įvertinti, ar jų bylose Lietuvos partizanai nesudarė tokios reikšmingos nacionalinės lietuvių tautos grupės, kad jų veiksmai galėtų būti laikomi genocidu ta prasme, kad tai reikšmingos grupės dalies sunaikinimas“, - žurnalistams sakė teisėjas.

Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga blokavo siūlymą tarptautinėje konvencijoje genocidu pripažinti žmonių naikinimą politiniu pagrindu, ir tokia tarptautinė norma liko iki šiol.

Anot D.Žalimo, daugiau kaip 20 valstybių baudžia už tai kaip už genocidą, todėl, įvertindamas ir istorines aplinkybes, „Konstitucinis Teismas manė, kad Lietuva taip pat turėjo tokią teisę“.

Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad už žmonių naikinimą socialiniu ar politiniu pagrindu iki įstatymų priėmimo nepriklausomoje Lietuvoje negali būti baudžiama kaip už genocidą, nes tai pažeidžia principą „nėra nusikaltimo ir bausmės be įstatymo“.

D.Žalimo teigimu, teismui nustačius, kad sovietų nusikaltimais nebuvo siekiama sunaikinti žmonių grupę nacionaliniu pagrindu, turi būti vertinama, ar tai nebuvo nusikaltimai žmoniškumui, kurie apima civilių žudymą, persekiojimą dėl politinių ar religinių priežasčių, kankinimą, deportavimą. Tokiu atveju senatis taip pat nėra taikoma, o įstatymai galioja atgal.

„Jeigu tokio tikslo specialaus nustatyti tautinę grupę nepavyktų įrodyti, liktų atskiras klausimas, ar tai nėra nusikaltimai žmoniškumui prieš civilius gyventojus. Nusikaltimams žmoniškumui taip pat taikoma baudžiamųjų įstatymų grįžtamoji galia - asmenys gali būti baudžiami už tuos veikmus, kurie buvo atlikti, nors tuo metu jokiame baudžiamajame kodekse už juos nebuvo baudžiama“, - sakė teisėjas, žurnalistams aiškindamas Konstitucinio Teismo nutarimą.

Dėl genocido sąvokos praplėtimo socialinių ir politinių grupių terminu 2011 metais į Konstitucinį Teismą kreipėsi ir 34 Lietuvos Seimo nariai, jiems atstovauja socialdemokratai Vytenis Andriukaitis bei Julius Sabatauskas.

Šių politikų teigimu, problemų kyla bylose, kuriose nagrinėjami 1940-1960 metais įvykdyti nusikaltimai.

„Mūsų teisėje įtvirtinta genocido sąvoka praplėsta „socialinių ir politinių grupių“ terminu, nors tarptautinė teisė veikos, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią socialinę ir politinę grupę, nelaiko genocidu ir nenaikina tokiems nusikaltimams senaties“, - rašoma Seimo narių kreipimesi.

„Toks praplėstos genocido sąvokos atgalinio taikymo Lietuvos teisės praktikoje principas yra prieštaringas ir neišsklaido abejonių, jog įstatymų leidėjas pasirinko politinį, bet ne teisinį problemos sprendimo būdą“, - teigia grupė parlamentarų.

Tarp pasirašiusiųjų šį kreipimąsi buvo ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius.

Kai kurie ekspertai teigia, kad genocidu be išlygų turėtų būti laikomi tik nacių žudymai, o komunistinio režimo nusikaltimams ši sąvoka netinka. Lietuviai yra sulaukę kritikos, esą naudodami „sovietinio genocido“ sąvoką mėgina gretinti nacių vykdytą žydų genocidą ir sovietų represijas prieš lietuvius.

Oponentai teigia, kad okupacinės sovietų valdžios vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą, partizanų ir jų rėmėjų naikinimas prilygsta genocidui. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad Lietuva tiesiog nori tinkamo komunistinių režimų įvertinimo - teigiama, kad apie nacių režimo nusikaltimus ir aukas žinoma gerai, tačiau sovietų represijos nėra tinkamai įvertintos.

Šiame kontekste Lietuvoje taip pat vis atsinaujina diskusijos, ar tikslu Genocido aukų muziejumi vadinti įstaigą, kurioje daugiausia pasakojama apie sovietų režimo nusikaltimus.

Per Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos okupacijos metais naciai ir vietos kolaborantai išžudė apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Sovietinės okupacijos metais į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų, žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.