Pasak jo, iššūkių Seinų krašto lietuviams ir kitoms bendruomenėms kyla ir dėl mažėjančio lietuviškų mokyklų tinklo – per dešimtmetį iš dešimties įstaigų liko keturios.

„Kitą vertus, pagrindinė problema yra vadovėliai. Vadovėliai lietuvių kalba yra tik pradinio ugdymo, o aukštesnėse pakopose – tik Lietuvos istorijos, geografijos ir lietuvių kalbos. Dėl to, žinoma, reikėtų skirti ypatingą dėmesį, ekspertų komisijoje apie tai kalbėti“, – ketvirtadienį telekonferenciniu skambučiu iš Lenkijos Lietuvos Vyriausybės vadovams Vilniuje teigė R. Motuzas.

„Vaikai namuose kalba pusiau lietuviškai, pusiau lenkiškai, o mokykloje, sakykime, chemijos, biologijos turi mokytis dvikalbystės pagrindu: vadovėlis – lenkiškas, mokytojas kalba lietuviškai“, – tvirtino konsulas.

Anot jo, tikimasi paramos iš Lietuvos, nes dabar Lenkijoje skiriamos dotacijos tautinių mažumų mokykloms nepakanka minėtoms problemoms spręsti.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad tai nėra tik „pinigų klausimas“, o problema sprendžiama su Lenkijos švietimo institucijomis.

„Tie vadovėliai, kurie gali būti lenkiški, adaptuoti Lietuvos mokyklose, analogiškai lietuviški vadovėliai galės būti adaptuoti Lenkijos mokyklose. Negalime išspręsti visko iš karto, bet darbai turi būti, tęstis. Manau, tai yra mūsų artimiausios darbotvarkės klausimai, net neabejoju, kad jie bus išspręsti“, – sakė S. Skvernelis.