Melagingi teiginiai apima tokias šiuo metu aktualias prekes, kaip medicininės kaukės, respiratoriai, dezinfekavimo priemonės ir kt. Reaguodama į tai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) įspėja apie dažniausius prekybininkų triukus.

Klaidina dėl savybių

Kai kurie pardavėjai nepagrįstai priskiria prekei savybes, kurių prekė neturi. Pavyzdžiui, kaukės iš audinių (neopreno, lino, trikotažo) pristatomos kaip galinčios apsaugoti nuo virusų ir COVID-19, nors iš tiesų šios negali būti prilyginamos medicininėms kaukėms ir nuo virusų neapsaugo. Kosmetikos gaminiai reklamuojami kaip turintys dezinfekcinių savybių, nors šiomis savybėmis nepasižymi. Maisto papildai ir kiti produktai reklamuojami kaip turintys prevencinių ar nuo COVID-19 gydančių savybių, nors gydomosiomis ir ligų prevencinėmis savybėmis gali pasižymėti tik vaistiniai preparatai. VVTAT primena, kad patikrinti informaciją apie vaisto registraciją galima vaistinių preparatų informacinėje sistemoje: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications.

Skatina kuo greičiau nusipirkti

Jei reklamoje pastebimi raginimai kuo skubiau įsigyti prekę, pavyzdžiui, internetinės parduotuvės svetainėje rodomas tiksintis laikrodis, arba reklamoje naudojami tokie teiginiai kaip „Nelauk, kol bus per vėlu“, „Dar turime!“ ir pan., tokie veiksmai gali turėti agresyvios komercinės veiklos požymių ir tokiu pardavėju geriau nepasikliauti.

Išskiria prekę iš kitų

Nepagrįstas prekių išskyrimas iš kitų panašių prekių yra draudžiamas, tačiau kai kurie pardvėjai siekia sustiprinti reklamuojamo produkto naudą ir nepaiso šio draudimo. Pavyzdžiui, reklamose naudojami tokie teiginiai, kaip „šis respiratorius padės“, „geriausia kaina“, „garantuojame geriausią kainą“ ir kt. Kiekvienu atveju pardavėjas privalo pagrįsti tokius teiginius konkrečiais įrodymais.

Naudojasi gydytojų ar žymių asmenų atvaizdais

VVTAT įspėja vengti pardavėjų, kurie siūlo prekes bei paslaugas, žadančias apsaugoti arba pagydyti nuo COVID-19. Tokių prekių ir paslaugų reklamose dažnai pasinaudojama tariamų gydytojų ar medicinos įstaigų rekomendacijomis, naudojami žinomų asmenų vardai bei atvaizdai.

Daugiau informacijos ir patarimų apie apgaules internete kviečiame sekti VVTAT svetainėje http://vvtat.lt/apgavysciu-internete-prevencijos-savaite/685 bei Europos vartotojų centro Lietuvoje svetainėje www.ecc.lt.