Ūkininkės Anelės karvės svečiams abejingos, nes vizitų pas jas būta daug.
„Su aplinkosauga, veterinarija, tada Nacionalinė mokėjimo agentūra, ir pabaigoje – policija“, – braukė ašarą ūkininkė Anelė Kaškevičienė.
Moteris pusantrų metų bylinėjosi dėl karvių su kaimyne, kuri skundė ją įvairioms instancijoms dėl melžimo agregato keliamo triukšmo: „Čia visos Lietuvos ūkininkams gera žinia, kad darbas nemaišo kaimynams. Aš gi ne specialiai.“
Penkis vaikus užauginusi ir daugiau kaip 30 metų pieno ūkį turinti šeima su visais sutarė, kol iš miesto neatsikraustė kaimynai. Trejus metus melžiamos karvės jiems neva netrukdė, o ketvirtais pradėjo. Kaimynei melžimo aparato garsas prilygo viešosios rimties trikdymui, pavyzdžiui, švilpimui, šauksmams, garsiai muzikai. Todėl ji vargšus ūkininkus nuolat skundė ir siuntinėjo įvairias tarnybas.
„Kalbėjo seniūnas ir aš pati ne kartą bendravau su ta moterimi, – sakė laikinai Kuktiškio seniūno pareigas užimanti Leonida Leleivienė. – Ji sakė, kad į kaimą persikraustė ieškodama ramybės.“
„Melžimo agregatas jai nepatiko, nes yra vakuuminis siurblys ir benzininis varikliukas. Jis siurblį suka, va žarnas uždėsime ir tekės pienas tiesiai į bidonėlius“, – demonstravo melžimo aparatą ūkininkė.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
Per kiek laiko pamelžiama viena karvė?
„Maždaug per dešimt minučių. Priklauso, kiek pieno yra, kaip nusiteikęs gyvuliukas“, – sakė ūkininkė Anelė.
Devynioms karvės pamelžti prireikia maždaug valandos arba dviejų per dieną, jei skaičiuotume abu – rytinį ir vakarinį – melžimus. Beveik pusantrų metų ūkininkai neatsigynė pagal skundus atsiųstų tarnybų, mokėjo baudas, nes apylinkės ir apygardos teismai buvo palikę galioti policijos nutarimus bausti dėl viešosios rimties trikdymo.
„Įsivaizduokite, sustoja miestelyje, prie namų, tiesiog gatvėje rašo protokolus lyg kokiems nusikaltėliams. Kaimynai, klausia: „Ką čia padarėte?“. Kaime mus pavertė kaimo banditais“, – pasakojo pašnekovė.
Ūkininkė sako ir toliau būtų mokėjusi baudas, nes karves melžti reikia, ūkio dėl to neparduosi.
„Policija man patarė, pamenu, pasitraukti kur nors toliau. O aš jiems sakau: „O kur man bėgti, kur trauktis, jei čia mano žemė?!“ – kalbėjo moteris.
Atvažiuoja iš miesto kažkokia tai fyfa, vienu žodžiu, ir nori kaimą šokdinti pagal savo dūdelę.
Kaškevičiai ryžosi paskutiniam – pardavę karvę su veršiu, nuvažiavo pas advokatą į Vilnių ir galutinį, Aukščiausiąjį, teismą laimėjo. Beveik visas kaimas džiaugėsi.
„Drąsinau, sakiau, kad laikytųsi, linkėjau sveikatos“, – kalbėjo kaimynė Jadvyga.
„Atvažiuoja iš miesto kažkokia tai fyfa ir nori kaimą šokdinti pagal savo dūdelę“, – džiaugėsi teismo sprendimu ir Anelės kaimynas Julius. Čia yra senas kaimas, senos tradicijos, iš kartos į kartą ūkininkaujama.
Aukščiausiojo teismo nutartis galutinė ir neskundžiama.
Naujausi komentarai