COVID-19 pamokos išmokė, kad duomenys ir naudojimasis duomenimis yra vienas iš svarbių dalykų, kuriuo remiantis norima priimti sprendimus. Kitas duomenų naudojimo aspektas – viešumas, kad gyventojai žinotų, kas vyksta, kur vyksta ir kaip. Statistikos departamentas tai aiškiai rodė COVID-19 pandemijos, karo Ukrainoje metu – kiek žmonių atvyko, išvyko, kiek pasiskiepijo, serga. Tai ženklas visuomenei, kad mes nieko nuo jų neslepiame, viską rodome atvirai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip tai veiks?

– Norėtume žiūrėti ir į kitus Sveikatos apsaugos ministerijos aktualius sveikatos duomenis, norime juos parodyti. Turime išsikėlę ambicingą tikslą, kad turbūt iki kitų metų vidurio turėtume aiškią gydymo įstaigų kokybės švieslentę, kurioje galėtume nurodyti gydymo įstaigų rodiklius, kuriuos ministerija renka. Galėtume nurodyti, kad gyventojai tai galėtų matyti viešai. Kitas aspektas – eilių valdymo rodikliai, apie kuriuos buvo minėta pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje. Artimiausiu metu turime parodyti visuomenei detalesnius rodiklius, kaip gydymo įstaigos naudojasi išankstinės pacientų registracijos sistema, t.y. kiek atveria vizitų laikų.

– Nuo kada tai veiks?

Ministras turbūt turėjo omeny, kad mūsų sistema nėra iki galo atvira, iki galo skaidri.

– Tikimės, kad lapkričio mėnesio pabaigoje.

– Iš karto visa apimtimi?

– Taip. Duomenis norime rodyti švieslentėje apie eiles, atvertus skaičius, kiek yra atveriama vizitų pas gydytojus.

– Ar tai vienintelė svarstoma priemonė? Ar jos pakaks? Ar ji nebus sudėtinga vyresnio amžiaus žmonėms?

– Reikia suprasti, kad visi keliai patekti pas gydytoją išlieka. Tačiau mes siūloma, naudojantis e.sveikatos portalu, pasirinkti gydytoją artimoje teritorijoje ir pas jį užsiregistruoti. Suprantame, kad tai galbūt nepakeis susiformavusių žmonių įpročių. Tačiau manome, kad, judant skaitmenizacijos linkme, turime elektroninę receptų sistemą, elektroninę ligonių istoriją, registracija patekti pas gydytoją tikrai turi būti e.formate. Turime sėkmės istorijų – e.recepto kelią galima pavadinti sėkmingu. Buvo didelis pacientų, gydytojų ir vaistininkų pasipriešininimas, kad e.receptas neveiks, tačiau po poros metų pastangų tai tapo sėkmingu projektu ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse.

– Sakote, kad, tik pradėjus kalbėti apie viešąją švieslentę, reikalai pradėjo taisytis. Ką tai reiškia?

– Komunikacijos niekada nebūna per daug. Kai rugsėjo mėnesį pradėjome susitikti su gydymo įstaigomis, savivaldybėmis, pasakoti apie priemonę, aiškintis, kodėl ja nesinaudojama. Pastebėjome, kad jau tada  atveriamų laikų skaičiai gausiai šoktelėjo. Tikimės, kad komunikacija, dėmesio atkreipimas jau daro didžiulį postūmį. Ši priemonė gali padėti gydymo įstaigoms valdyti eiles. Įdomu, kad vien per rugpjūtį išankstinės pacientų registracijos sistema buvo pasinaudoję apie 40 tūkst. žmonių. Vadinasi, sutaupytas laikas priimant 40 tūkst. skambučių arba atėjusių į registratūrą pacientų.  Žmonės savarankiškai pasinaudojo sistema ir užsiregistravo. Taip padedame taupyti gydymo įstaigos resursus ir pinigus.

– Ministras sakė, kad kuo daugiau lendate į registracijos niuansus, tuo daugiau dalykų atrandate. Kokie jie?

– Kiekvienas Lietuvos pilietis, kuriam tenka naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, pamato nukrypimų nuo normos registravimosi procese. Ministras turbūt turėjo omeny, kad mūsų sistema nėra iki galo atvira, iki galo skaidri. Siekiama, kad būtų aiškūs procesai ir aiškios taisyklės. Ši priemonė padėtų tai pasiekti.

– Kas nutiks gydymo įstaigų vadovams, jei jie nesusitvarkys ar bandys priešintis jūsų reguliavimui?

– Tikrai nėra jokia naujiena, kad gydymo įstaigos savo steigėjams kiekvienais metais teikia finansines, veiklos efektyvumo  ir kitas ataskaitas. Natūralu, kad rodiklių reikšmių pasiekimai turi įtakos gydymo įstaigų vadovų darbo užmokesčiui, gydymo įstaigos vertinimui. Nuo praėjusių metų tarp rodiklių gausos atsirado ir toks, kuris vertina, stebi, kiek gydymo įstaiga atveria vizitų į išankstinės pacientų registracijos sistemą.