Vakar ryte ramiai prasidėjęs Nepriklausomybės dienos minėjimas pavakare virto nesankcionuotu tūkstantinės minios žygiu – nors ir nebuvo gavę savivaldybės leidimo, eitynių iniciatoriai vedė minią Gedimino prospektu.

Draudimų nepaisė

Sostinės savivaldybė tautininkams ir jų šalininkams išdavė leidimą žygiuoti tik Upės gatve, tačiau šie nepaisė nurodymo ir į žygį ėmė rinktis Katedros aikštėje. Be Tautininkų sąjungos atstovų ir Juliaus Pankos vadovaujamo Lietuvių tautinio centro (LTC), minioje netrūko ir kitų skandalingų asmenybių. Į eitynes atvyko tautininkas Marius Kundrotas, LTC vadovas Ričardas Čekutis, atvyko nemažai įvairių Lietuvos provincijos marginalinių organizacijų atstovų. Minią vedė skandalingomis kalbomis garsėjantys Nepriklausomybės Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Petras Gražulis.

Minia mirgėjo nuo trispalvių, tačiau netrūko ir kareiviškais batais avinčių jaunuolių, ir nacistinę simboliką primenančiais ženklais papuoštų raudonų vėliavų. Vienas žygeivių trispalvę buvo "papuošęs" juoda juostele.

Aikštėje pirmą kartą viešai pasirodė ir civiliais drabužiais vilkinčių policininkų grupė. Raiščius su užrašais "Dialogo grupė" ryšintys vyriškiai teigė atėję į aikštę pabendrauti su žmonėmis, sužinoti, kokių šie turi priekaištų, patarimų, klausimų policijai. "Mūsų klausia, prieš ką mes. Mes ne prieš ką. Mes esame už visus. Atėjome sužinoti, ko žmonėms reikia, kaip galėtume jiems padėti. Ką daryti, kad piliečiai labiau mumis pasitikėtų", – dėstė vienas policininkų.

Incidentų išvengta

Apie 16 val. minia, nepaisydama policijos įspėjimų, pajudėjo Gedimino prospekto link. Prieš tūkstantinę minią protestavo keli judėjimo "Antifa" atstovai, jie į šūkį "Lietuva – lietuviams" atsiliepė šūkiu "Lietuva – visiems". Konfliktas tarp nacionalistiškai nusiteikusios minios ir protestuotojų nekilo, nors iš Gedimino prospektu žygiuojančių jaunuolių netrūko kandžių replikų. "O, žiūrėkit, tie žydruoliai dar ir vaiką atsitempė", – piktinosi senyva moteris.

Aplenkę Gedimino prospekte renginiams pastatytas palapines bei ekspozicijas ir lydimi policijos žygiuotojai be didesnių trikdžių pasekė Lukiškių aikštę. Joje skirtingiems judėjimams atstovaujantys dalyviai stovėjo grupelėmis, taip pat buvo renkami parašai už Lietuvos vientisumą ir lietuvių kalbos išsaugojimą.

Apie 16.30 val. susirinkusieji sugiedojo "Tautinę giesmę" ir ėmė skirstytis.

Pasibaigus renginiui vienas aktyvių jo dalyvių R.Ozolas pabrėžė, kad įstatymas neužkirs kelio žygiuojantiems ir ateityje. "Ateityje taip pat neplanuojame paisyti jų draudimo. Įvyko tai, kas turėjo įvykti", – žurnalistams teigė politikas.

Vakare, nuo 18 val., sostinės naktiniame klube "Propaganda" tęsėsi Kovo 11-osios minėjimas – vakariniame renginyje koncertavo "Diktatūra" ir kitos ultradešinės pakraipos grupės.

Rytas ramus

Beje, pirmąją dienos pusę buvo apstu renginių, kurie didesnio atgarsio nesukėlė. Aktyvių pramogų gerbėjai noriai būriavosi prie šventei įrengtų riedlenčių rampų, o vyresnės kartos atstovai mieliau rinkosi į šiaurietiško ėjimo pamokas. Didžiausiu pilietiniu traukos centru išliko duris atvėręs Seimas, čia nuo pat vakar popietės vyko patriotinių dainų koncertai, buvo įrengta kūrybos erdvė vaikams, iš arti buvo galima pamatyti didžiulę Nepriklausomybės Akto kopiją.

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 23-ąsias metines, daugiau nei pustrečio tūkstančio žmonių vakar vidurdienį buvo susirinkę ir į Nepriklausomybės aikštę prie Seimo, kur vyko trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonija.