„Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės ir panašių bruožų. Tenka apgailestauti, kad kultūros ministras pasirinko asmenį, kuris savo viešais pasisakymais diskreditavo Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją didelės dalies visuomenės akyse“, – pranešime sakė Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) direktorė Jūratė Juškaitė.

„Tokiu pasirinkimu ministras siunčia žinutę visuomenei, kad ksenofobiniai pasisakymai yra toleruojami aukščiausiu lygu“, – pridūrė ji.

Nuo 2020 iki 2024 metų inspekcijai vadovavęs A. Valotka į pareigas sugrįžta laimėjęs konkursą. Galutiniame atrankos etape Š. Birutis rinkosi iš dviejų kandidatų, tačiau, anot Kultūros ministerijos, pasirinko jau šias pareigas ėjusį A. Valotką, atsižvelgęs į šią sritį kuruojančių valstybės tarnautojų argumentus.

Kaip numatyta teisės aktuose, vadovo konkursą laimėjęs asmuo į pareigas bus paskirtas atlikus privalomą patikrinimą ir kitas administracines procedūras.  Kol kas inspekcijos viršininko pareigas laikinai eina pavaduotojas Donatas Smalinskas.

Kaip rašė BNS, pirmas konkursas į minėtas pareigas paskelbtas 2024 metų liepos pradžioje, tuomet nesulaukta pretendentų, todėl mėnesio viduryje patikslinus specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo, paskelbta nauja atranka.

Lietuvoje galiojantys įstatymai numato, kad valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės ir panašių bruožų.

Viešojo valdymo agentūra rugpjūčio viduryje skelbė sulaukusi penkių pretendentų prašymų dalyvauti vadovo konkurse, tačiau galiausiai atrankoje liko vienas dalyvis – iki tol inspekcijai vadovavęs A. Valotka.

Tuometis kultūros ministras Simonas Kairys atmetė A. Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai. Ji baigėsi šių metų sausį.

Kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs tuomečio kultūros ministro kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.

Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

Žmogaus teisių organizacijų kreipimesi į kultūros ministrą pabrėžiama, kad A. Valotkos pareiškimai rodo, jog jo nuostatos yra nesuderinamos su valstybės tarnautojo etika ir atsakomybe. Pasak LŽTC, užimdamas svarbias pareigas, A. Valotka skleidė ksenofobines nuotaikas tautinių mažumų ir migrantų bendruomenių atžvilgiu, formavo stigmatizuojančius naratyvus, kurie kelia realią grėsmę visuomenės sanglaudai bei tautinių mažumų saugumui Lietuvoje.

Kreipimąsi į Š. Birutį pasirašė devynios organizacijos – Žmogaus teisių organizacijų koalicijos narės ir stebėtojos: Lietuvos žmogaus teisių centras, daugiakultūris centras „Padėk pritapti“, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL, fondas „Frida“, Romų visuomenės centras, Įvairovės edukacijos namai, Psichikos sveikatos perspektyvos, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Dar šešios organizacijos šį kreipimąsi palaiko: Lietuvos romų istorijos ir atminties archyvas ir biblioteka „Džinas i ripiras“, Lietuvos jaunimo centras, Socialinių investicijų valdymo centras, Naujienų portalas „GayLine“, Sienos Grupė bei taikomosios antropologijos organizacija „Anthropos“.

Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.

Nemato pagrindo neskirti A. Valotkos kalbos inspektoriumi

Kultūros ministerija nemato pagrindo neskirti konkursą laimėjusio A. Valotkos į Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos direktoriaus pareigas.

„Raginimas stabdyti konkursą laimėjusio asmens paskyrimą į pareigas prieštarautų įstatymų nuostatoms“, – teigiama pirmadienį ministerijos BNS atsiųstame komentare.

Jame pažymima, kad konkurso metu užtikrintas visiškas jo skaidrumas ir objektyvumas: procedūros buvo viešos, konkursą stebėjo nepriklausomi stebėtojai, kurie nepranešė apie jokius pažeidimus ar procedūrinius trūkumus, kandidatų atranka vyko pagal aiškiai apibrėžtus ir iš anksto paskelbtus kriterijus, atsižvelgiant į kvalifikaciją, patirtį ir kompetencijas, reikalingas pareigoms.

„Konkursą laimėjęs asmuo visiškai atitinka visus keliamus reikalavimus ir jokių teisės aktų pažeidimų, kurie neleistų jam eiti pareigų, nėra“, – BNS sakė kultūros ministro patarėja Ramunė Vaičiulytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad 2023 metų rugpjūčio ir spalio mėnesiais tuometinio kultūros ministro Simono Kairio skirtų pastabų galiojimas jau pasibaigęs.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, „valstybės tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjo vieni metai“.