Nuolat daugėja
Pastebima tendencija, kad Kremliui palankioje žiniasklaidoje metai iš metų auga neigiamos informacijos kiekis apie Lietuvą Holokausto ir antisemitizmo temomis.
„Sunku tiksliai įvardyti vieną konkrečią šio reiškinio priežastį, tačiau galima pastebėti, kad jau ketvirtus metus besitęsiant karui prieš Ukrainą, bendra rusiškos žiniasklaidos nuotaika negerėja. Lietuva, kaip ir artimiausios Baltijos kaimynės, vis dažniau atlieka atpirkimo ožio vaidmenį – jos viešai puolamos, siekiant nukreipti dėmesį nuo aštrėjančių socialinių problemų pačioje Rusijoje“, – teigė „Debunk.org“ vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas.
Aiškus naratyvas
Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ atliko tyrimą ir išanalizavo per 2025 m. Kremliui palankius internetinėje žiniasklaidoje publikuotus 223 turinio vienetus antisemitizmo tematika, kuriuose buvo paminėta Lietuva. Tai yra kiek daugiau nei 2024 m. (208 publikacijos).
Metai iš metų rusiška žiniasklaida į viešumą pumpuoja naratyvą, esą visos Kremliaus diktatui nepaklūstančios kaimyninės valstybės yra nacistinės ir sąmoningai reabilituoja bei garbina savo tariamą nacistinę praeitį. „Tiesa, pastaraisiais metais vis dažniau ir aštriau tariama „tolerancija nacizmui“ kritikuojama ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europos šalys bei JAV. Tai galima sieti su aktyvia Vakarų parama Ukrainai kare prieš Rusiją, kurios mastas iki 2022 m. buvo gerokai menkesnis“, – teigė „Debunk.org“ analitikas.
Kaip žinia, Kremlius agresiją prieš Ukrainą grindė teiginiu, esą šalyje sistemingai engiami rusakalbiai, taip pat vykdoma vadinamoji „nacizmo reabilitacija“, siejama su ukrainiečių nacionalinio išsivadavimo kovos vadovo Stepano Banderos figūra. Tuo tarpu Lietuvos atžvilgiu ši schema adaptuota – vis dažniau „nacių“ etiketė taikoma Lietuvos laisvės kovotojams.
Lietuva, kaip ir artimiausios Baltijos kaimynės, vis dažniau atlieka atpirkimo ožio vaidmenį – jos viešai puolamos, siekiant nukreipti dėmesį nuo aštrėjančių socialinių problemų pačioje Rusijoje.
Melagingos žinios
Gegužės 27 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas dokumentas, kuriame Jonas Žemaitis-Vytautas kaltinamas tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metu esą tarnavo tariamame nacių baudžiamajame dalinyje „Lietuvos vietinis būrys“.
Balandžio 23 d. oficialioje Pirmojo Rusijos televizijos kanalo interneto svetainėje paskelbta informacija, kurioje, remiantis nepriklausomų istorijos ekspertų nepatvirtintais Simono Wiesenthalio centro duomenimis, teigiama, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1941 m. esą vadovavo gaujai, persekiojusiai žydus.
Tame pačiame tekste taip pat teigiama, kad kitas žymus Lietuvos laisvės kovotojas Juozas Lukša-Daumantas esą buvo pronacistinio fronto narys, o jo vardas siejamas su 1941 m. birželį Kaune, vadinamajame „Lietūkio“ garaže, įvykusiomis žudynėmis.
Vis dėlto skandalingiausias teiginys apie A. Ramanauską-Vanagą pasirodė gruodžio 24 d. portale „Argumenty i Fakty“, kuriame buvo publikuotas teiginys, esą „pasak neįvardyto liudininko, Ramanauskas-Vanagas laužtuvu nužudė apie 50 taikių gyventojų, tada užlipo ant lavonų krūvos ir akordeonu sugrojo Lietuvos himną“.
Anot A. Kazlausko, tokie niekuo nepagrįsti ir itin priešinantys teiginiai, paskelbti Šv. Kūčių dieną, nėra atsitiktiniai – jie vainikuoja visus metus stebėtą tendenciją, kai Kremliui palankioje medijoje Holokausto tema pasitelkiama politiniam tikslui sutapatinti Lietuvos kovą prieš SSRS okupaciją su nacizmu ir žydų žudynėmis, taip siekiant delegitimuoti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę.
(be temos)
(be temos)