- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje draudžiama retransliuoti Kremliaus propagandinius kanalus. Vyriausybė siūlys Seimui ir toliau drausti juos retransliuoti, tačiau rusiška televizija Lietuvą pasiekia internetu, nors svetainės ir IP adresai blokuojami, bet netrukus atsiranda naujų.
Kaip veikia šita sistema ir kam yra reikalingi draudimai, plačiau pakomentavo kultūros ministras Simonas Kairys.
– Valstybėje yra priimta nacionalinio saugumo strategiją, kurioje bandoma kalbėti apie grėsmes ir užkirsti joms kelią. Buvo ginčas ar pratęsti blokavimą ir draudimą visiems rusiškiems, baltarusiškiems kanalams, bet kol strategija galioja, kol Rusija su visais savo veiksmais ir tokiais partneriais kaip Baltarusija, kelia grėsmę Lietuvai. Buvo priimtas sprendimas, kad draudimus, retransliuoti rusiškus kanalus, įvedame praktiškai neribotam laikotarpiui.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokie buvo reikalavimai propagandiniams rusų kanalams? Kiek jų apskritai buvo Lietuvoje?
– Buvo daugybė kanalų ir tuo pačiu noriu priminti, kad Lietuvos pastangomis, Lietuvai bendradarbiaujant su kolegomis iš Kultūros ministerijos Ukrainoje, pavyko pasiekti, kad ir Europos Sąjungos mastu informacija būtų traktuojama kaip ginklas, kad ji taptų sankcijų paketo prieš Rusiją dalimi. Svarbu suprasti tuos dalykus, kad dezinformacija ir propaganda yra lygiai tokie patys ginklai naudojami kare, ypač paruošiant visuomenę tam tikriems veiksmams iš priešo pusės.
Visgi Lietuvoje turime nemažai rusakalbių žmonių, kurie vis dar iš įpročio stengiasi ieškoti informacijos ar, tarkim, žiūrėti tam tikras pramogines laidas ar kitus dalykus būtent rusiškose televizijose ir jų programose. Tačiau puikiai žinome, kaip profesionaliai dirba propagandinė agresoriaus mašina, kaip net į pramogines laidas yra įdedami tam tikri dalykai, kurie veikia žmonių sąmonę, kurie bando įtvirtinti kažkokią suklastotą istoriją.
Svarbu suprasti tuos dalykus, kad dezinformacija ir propaganda yra lygiai tokie patys ginklai naudojami kare.
– Yra daugybė priemonių, kurių pagalba galima pasižiūrėti rusišką turinį internete. Ar nėra taip, kad kovojate su vėjo malūnais?
– Tikrai ne, nes kalbame apie kažkokią jaunesnę visuomenės dalį, kuri yra labiau išprususi, gali ieškoti alternatyvų internete, socialiniuose tinkluose, bet kuo labiau lendame gilyn, žmones, kurie turi tam tikrų kompetencijų informacinių technologijų srityje jie, mano galva, kur kas mažesniame pavojuje.
– Ar nėra taip, kad praleidžiate didžiąją dalį kanalų internete ir galiausiai ta propaganda ateina per socialinius tinklus daug greičiau ir įtikinamiau nei, kad jie ateitų per televiziją?
– Lietuva deda tikrai daug pastangų visose sferose – tiek bendradarbiaudama su socialinių tinklų atstovais, tiek yra įvykę įstatymų pakeitimai, kur buvo įgalintos mūsų institucijos – tiek ŽEIT, tiek LRTK. Manau, esame padarę labai daug ir esame geras pavyzdys kitoms šalims parodant, kad būtina kovoti ir suprasti propagandą.
Esame užblokavę daugybę dalykų, nors turime tam tikrus atvejus, kada kažkas išlenda socialiniuose tinkluose, o kai kurie dalykai eina visiškai laisva vaga. Diskutuojame su užsienio partneriais apie tai, kad galėtų būti kažkokie kriterijai, kada informacija pripažįstama kaip dezinformacija, tad traktavimas situacijos, kad bet kas, kas sklinda iš Rusijos, automatiškai yra pavojus, propaganda, dezinformacija ir jokių papildomų kriterijų nereikia. Manau, kad prisidedame prie visuomenės sąmoningumo ir tą darome gana sėkmingi.
– Ar neturėtų būti tiems rusakalbiams, kurie gyvena Lietuvoje, arba tiems, kurie kalba ukrainietiškai, kažkokia kita galimybė žiūrėti naujienas ir pramogas jų kalba?
– Esame galvoje apie tai, kad vien draudimais rezultatų nepasieksime, tam yra įkurtas naujas medijų rėmimo fondas. Kultūros ministerija tikrai mato, daro ir kuria priemones būtent tiems tikslams įgyvendinti. Čia irgi yra klausimas kiek yra iniciatyvų ne tik iš valstybės, bet ir iš pačių televizijų, interneto, portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Visuomenininkai dėl muziejų uždarymo ragina pasirašyti peticiją2
Sostinės tarybai nusprendus vykdyti Vilniaus muziejų tinklo pertvarką, visuomenininkai dėl muziejų uždarymo šalies piliečius ragina pasirašyti peticiją. ...
-
Kuriozai: užsieniečiai nuo pareigūnų slepiasi net bagažinėse1
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau kurį laiką dirba gatvėse su Kelių policija, tai – tik viena iš priemonių surasti užsieniečius, kurie neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Apie tai, kiek tokių yra ir kokių kuriozišk...
-
VSAT vadas: kubiečių grupė apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje6
Septynių kubiečių grupė teismui apskundė sprendimą nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvoje, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. ...
-
Mirė žinoma Klaipėdos žurnalistė G. Juodytė3
Gegužės 19 d. mirė garsi Klaipėdos žurnalistė Gražina Juodytė. ...
-
Uostamiestyje baigiama svarbios žiedinės sankryžos rekonstrukcija13
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ baigia Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje – atliekami paskutiniai aplinkos tvarkymo darbai. B...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
Pavasaris ir toliau nešykštės ekstremalių staigmenų: žadami smarkūs lietūs, perkūnija ir kruša1
Pirmadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis – smarkūs su perkūnija. Kai kur gali iškristi kruša. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą atliktas plaukų testavimo tyrimas: parodė, ką jaunimas vartoja festivaliuose
Pernai vykusiuose festivaliuose narkotines medžiagas vartojo kas antras lankytojas, o kas trečiam buvo siūlyta pabandyti. Tokius skaičius atskleidė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakytas tyrimas. Dauguma respondentų buvo jauni...
-
Akmenės rajonas keičia įvaizdį
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad savivaldos problemos sprendžiamos lengviau, kai mokomasi iš gerųjų pavyzdžių ir dalijamasi patirtimi. Kauno rajono savivaldybė daugiausia dėmesio skiria partnerystei su kaimyninėmis regiono...
-
Atsakomybę už kruviną išpuolį Afganistane, per kurį nukentėjo ir lietuvė, prisiėmė IS2
Grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) sekmadienį prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš turistus Afganistane, kai žuvo trys ispanai ir trys afganistaniečiai, o dar aštuoni žmonės, įskaitant lietuvę, buvo sužeisti. ...