Pereiti į pagrindinį turinį

Krizė – vartai į laisvę

2008-12-23 09:00
Krizė – vartai į laisvę
Krizė – vartai į laisvę / "Shutterstock" nuotr. Proga: sunkmetis gali priversti peržiūrėti ir Lietuvos bausmių sistemą.

Kaliniams sušvito viltis pirma laiko sugrįžti namo – Lietuvos tūkstantmečio proga numatyta amnestija. Be to, naujoji valdžia siekia taupyti, todėl įkalinimo įstaigose turėtų likti mažiau kalinių.

Remigijus Šimašius: Bausmių politika yra tobulintina, alternatyvios bausmės turėtų būti taikomos plačiau. Tai ir su finansais susiję, bet ne tik su jais.

Skaičiuoja, kiek paleisti

Neoficialių šaltinių duomenimis, Teisingumo ministerijoje jau skaičiuojama, kiek ir kokių kalinių būtų galima paleisti siekiant sutaupyti.

Skirstant naująjį kitų metų biudžetą mažiau lėšų skirta beveik visoms valstybės įstaigoms. Tarp jų – ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos.

Oficialiai to niekas nepatvirtina, bet teisingumo ministras Remigijus Šimašius, neseniai susitikęs su Kalėjimo departamento direktoriumi Sauliumi Vitkūnu, pabrėžė, kad suimtųjų ir kalinių turi būti kuo mažiau.

Kaliniai gyvena sočiai

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 8 tūkst. nuteistųjų ir suimtųjų. Dar beveik tiek pat yra Kalėjimo departamentui pavaldžių pataisos inspekcijų įskaitose.

Vienam nuteistajam valstybė skiria apie 64 litus dienai, per metus vienam prasikaltėliui išlaikyti reikia 23,3 tūkst. litų. Į tą sumą įeina jo apsauga, priežiūra, personalo darbo užmokestis, mityba, medicininės išlaidos, komunalinės paslaugos ir kita.

Be pareigūnų darbo užmokesčio, vienam kaliniui per dieną skiriama vidutiniškai 16 litų (5840 litų per metus).

2007 m. duomenimis, iš beveik 8 tūkst. įkalintųjų per 7 tūkst. atliko laisvės atėmimo bausmę.

Šių metų duomenys panašūs, taigi skaičiuokime: 7 tūkst. kalinių per metus išlaikyti reikia 40,88 mln. litų. O biudžete Kalėjimo departamento išlaidoms (atmetus darbuotojų atlyginimą) numatoma suma – 93,196 mln. litų.

Velkasi 18 mln. litų skolų

Be 15 įkalinimo įstaigų, departamentas turi 48 teritorines pataisos inspekcijas, kurios vykdo bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Iš viso departamentui pavaldžios 64 įstaigos, kurias išlaikant reikės išsitekti su 53 mln. litų suma. Be to, iš apkarpyto biudžeto kitais metais dar reikia padengti apie 18 mln. litų kreditorinių įsipareigojimų, todėl įstaigų veiklai turėtų likti tik 35 mln. litų.

Tokia finansinė padėtis byloja, kad paleisti kalinius taupymo sumetimais yra lyg ir pagrįsta. Ar taip ir bus?

"Kad ir koks būtų finansavimas, Kalėjimų departamentas turi vykdyti jam paskirtas funkcijas", – tokį oficialų Kalėjimo departamento Viešųjų ryšių skyriaus viršininkės Vilmos Budėnienės atsakymą gavo dienraštis.

Prižiūrėtojų liks tiek pat

Bus stengiamasi nemažinti etatų, kad nenukentėtų nuteistųjų ir suimtųjų apsaugos kokybė.

Šiuo metu vienam jaunesniajam pareigūnui tenka 4,45 nuteistojo ir suimtojo. Tačiau realiai apie 50 proc. jų vykdo apsaugą neturėdami tiesioginio kontakto su nuteistaisiais ar suimtaisiais, t. y. darbuojasi apsaugos bokšteliuose, saugo lauko duris ar išorę. Todėl realiai vienam jaunesniajam pareigūnui tenka 8,9 nuteistojo ar suimtojo.

Vienintelis numatomas taupymo būdas – pareigūnams apkarpyti algas. Tai susiję su Vyriausybės numatomu bazinio dydžio sumažinimu nuo 490 iki 475 litų.

Ar kaliniams išlaikyti bus skiriama mažesnė pinigų suma, Kalėjimų departamentas spręs, kai bus patvirtinti biudžeto asignavimai.

Siūloma skelbti amnestiją

Seimo narių laukia amnestijos įstatymo projekto svarstymas – paskutinėmis praėjusios kadencijos Seimo darbo dienomis jį pateikė Antanas Valionis.

"2009 m. bus minimas Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmetis. Ši sukaktis reikšminga visam Lietuvos valstybingumui. Atsižvelgiant į šios istorinės datos svarbą visai lietuvių tautai bei humanizmo principus, Lietuvos Seimui teikiamas amnestijos įstatymo projektas", – projekto aiškinamajame rašte teigė jo autorius.

Įstatymo projektu siūloma nuo bausmės atleisti asmenis, kurie yra padarę baudžiamuosius nusižengimus, jei bausmės dar nepradėtos vykdyti. Taip pat nuo bausmės būtų atleista dalis asmenų, kurie yra padarę nesunkius arba apysunkius tyčinius ar dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jei dėl šių nusikalstamų veikų nepriimtas kaltinamasis nuosprendis.

A.Valionio pateiktame projekte taip pat siūloma daliai kalinių sutrumpinti bausmės laiką.

Mažins kalinių skaičių

"Pirmiausia turiu pasakyti, kad tai ne teisingumo ministro kompetencija ir tos informacijos bei sprendimo nevaldome iki galo. Žinau tik tai, kad buvo planuota tūkstantmečio proga dalį kalinių paleisti amnestijos pagrindu. Ir apie tai kalbama. Paprastai ypatingų valstybei dienų minėjimo proga būna daromos tokios akcijos. Manau, kad ir šį kartą prie to prieisime", – paklaustas, kiek kalinių planuojama paleisti kitais metais, kalbėjo teisingumo ministras R.Šimašius.

Ministro teigimu, Vyriausybės programoje numatyta peržiūrėti bausmių sistemą ir siekti, kad Lietuvoje mažėtų kalinių skaičius, tačiau tai neturi būti daroma vienu mostu ir neatsakingai.

"Bausmių politika yra tobulintina, alternatyvios bausmės turėtų būti taikomos plačiau. Tai ir su finansais susiję, bet ne tik su jais," – aiškino ministras.

Anot jo, amnestijos įstatymas sutaupyti padėtų, bet nedaug – susitaupys tik kalinių "suvalgomos" išlaidos, o įkalinimo įstaigų personalo nesumažės.


Kalinio atleidimo nuo visos ar dalies bausmės pagrindai:

Seimo priimtas amnestijos aktas

Prezidento malonė

Nuosprendžio panaikinimas

Ikiteisminio tyrimo nutraukimas

Bausmės laiko sutrumpinimas

Lygtinis paleidimas

Lygtinis atleidimas

Susirgimas nepagydoma liga

Bausmės laiko atbuvimas


Įkalintųjų skaičius 2007 m. pabaigoje:

7866 – įkalintieji iš viso

955 – suimtieji (laukiantys teismo nuosprendžio)

6911 – nuteistųjų

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų