Pereiti į pagrindinį turinį

Krizės sutrypta meilė

2009-02-28 09:00
Krizės sutrypta meilė
Krizės sutrypta meilė / Redakcijos archyvo nuotr. Nežinia: kai bažnyčioje palaimino A.Valentaitės ir L.Pinkevičiaus santuoką, kunigas R.Doveika nematė nė vieno iš jų. Sutuoktiniai jam neskambino, neprašė susitikti, neklausė patarimo.

Skirtingais keliais suka kas antra sutuoktinių pora Lietuvoje. Garsiosios Pinkevičių šeimos drama – tik ryškią tendenciją iliustruojantis pavyzdys. Šalį užgriuvęs ekonominis sunkmetis sutvirtins santuokas ar pažers dar daugiau skyrybų?

R.Doveika: "Jie norėjo šeimos"

"Jausmas, kad būsiu nebe gyvenimo draugė, o žmona, labai malonus", – rugsėjį, likus trims paroms iki vestuvių su verslininku, koncerno "Ranga Group" prezidentu Laimučiu Pinkevičiumi, prisipažino buvusi manekenė Asta Valentaitė.

Anuomet jos balse netikrumo gaidos nesigirdėjo. Nešmėkštelėjo nė menkiausias abejonės šešėlis. Būsima nuotaka čiauškėjo apie vestuvinių batelių iš balto satino paieškas Paryžiuje, apie dizainerių Juozo Statkevičiaus ir Ramunės Piekautaitės siūtas sukneles ir laukiamą ceremoniją Lentvario bažnyčioje.

Santuokos sakramentą jaunavedžiai pageidavo priimti iš kunigo Ričardo Doveikos. A.Valentaitė neslėpė susižavėjimo kunigo pamokslais. Esą sunkią valandą jo vienintelio žodžiai jauną moterį nuramindavo ir sustiprindavo.

Kunigas R.Doveika per šešis mėnesius, žinoma, nespėjo pamiršti 2008-ųjų rugsėjo 6-ąją Lentvario bažnyčioje vykusios santuokos.

A.Valentaitė ir L.Pinkevičius atvyko "Rolls-Royce" limuzinu, juos supo apsaugininkai, žurnalistai ir didelis būrys draugų – daugiausia verslo pasaulio grietinėlė.

"Man ši santuoka nekėlė jokių abejonių, – šiandien kalba R.Doveika. – Asta ir Laimutis atrodė subrendę tokiam žingsniui, labai atsakingai ir pagarbiai žiūrintys į bažnytinę santuoką. Prisimindamas mūsų ankstesnius susitikimus, pokalbius, galiu užtikrinti: jie norėjo šeimos."

Bet, kai bažnyčioje palaimino A.Valentaitės ir L.Pinkevičiaus santuoką, R.Doveika nematė nė vieno iš jų. Sutuoktiniai jam neskambino, neprašė susitikti, neklausė patarimo. Apie jų sprendimą skirtis kunigas sužinojo iš spaudos. Tai R.Doveiką pribloškė ir nuliūdino.

Santuoka – tik stipriesiems

"Skyrybos vyksta Astos iniciatyva", – sako rimtų finansinių sunkumų pastaruoju metu vis labiau slegiamas L.Pinkevičius. 48 metų vyras atviras: šeima jam – didelė vertybė.

Nors L.Pinkevičiui vedybos su 21 metais jaunesne A.Valentaite buvo antros, amžinos meilės įžadų jis bažnyčioje iki tol nebuvo davęs.

A.Valentaitė vedybas su L.Pinkevičiumi vadina klaida. Jauna moteris prisipažįsta, kad santuoka tebuvo bandymas gelbėti išsikvėpusius ir po septynerių metų draugystės gilią krizę patyrusius santykius.

"Pasirodo, ne viskas taip paprasta. Mūsų jausmai šių išbandymų neatlaikė", – prasitarė A.Valentaitė.

"Visada sakiau, – atsiduso R.Doveika: – Kad santuoka yra tik labai stiprių žmonių pasirinkimas. Ji ne tokiems, kurie nemoka būti ištikimi apskritai ir ištikimi savo apsisprendimui. Jei žmonės skiriasi, vadinasi, kažkurioje vietoje nesugebėjo būti stiprūs."

Maldos praverstų visiems

"Meldžiuosi už juos, – kalbėjo R.Doveika apie yrančią A.Valentaitės ir L.Pinkevičiaus šeimą. – Meldžiuosi už visus, kuriems suteikiau patarnavimus."

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje šiandien skiriasi kas antra pora. Jei maldos iš tiesų gelbėja, jos praverstų visoms šeimoms. Pinkevičių atvejis – tik ryškus liūdnos baigties santykių pavyzdys, iliustruojantis ne išimtį, o taisyklę.

Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Kuzmienė sakė, kad šių metų sausį registruoti 167 santuokos nutraukimo įrašai – 22 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Iš viso 2008-aisiais Vilniaus civilinės metrikacijos skyriuje nutrauktos 2132 santuokos.

Santykių griūties simptomai

Šeimos gyvenimas nuo pat santuokos pradžios yra tarsi gyvas organizmas, kuris vystosi ir keičiasi. Sutuoktiniai išgyvena daug krizių: pastangų reikia prisitaikyti vienam prie kito, įtampos įneša pirmo vaiko gimimas, vaikų paauglystė, galiausiai – ištuštėjęs lizdas.

Dabar šeimos santykių ekspertai pastebi, kad ekonomikos nuosmukis kerta ne tik per žmonių kišenes, bet ir per tarpusavio santykius. Krizė esą paryškina kampuotas partnerių charakterio savybes ir žlugdo meilės ryšius.

Vis dėlto psichologai atkreipia dėmesį, kad tvirti sutuoktinių santykiai padeda išgyventi ekonomikos nuosmukį. Bet tiems, kurių sąjunga kabojo ant plauko, krizė gali perpildyti kantrybės taurę.

Kaune įsikūrusio Šeimos santykių instituto psichologė Rasa Pietarienė įsitikinusi, kad išbandymas neturtu ir bedarbyste gali būti ne lengvesnis nei valdžia ar dideliais pinigais.

"Bedarbystė ir nepriteklius žemina žmogaus savivertę. Tai lydi įvairūs padariniai: padidėjęs smurtas tiek šeimose, tiek už jų ribų, išaugęs alkoholio vartojimas, atsainesnis rūpestis vaikais. Jausdamasis nevertingas žmogus gali užsisklęsti savyje, ieškoti nusiraminimo lošdamas ar pyktį išliedamas ant namiškių", – šlyjančių šeimos santykių simptomus vardijo R.Pietarienė.

Įtampa šeimose kyla

"Laisvų darbo vietų sumažėjo perpus." "Realus darbo užmokestis artimiausius dvejus metus tik mažės." "Nedarbas šalyje jau siekia 7 proc." Tokios antraštės žiniasklaidoje jau tapo kasdienybe.

Tačiau už pateikiamų skaičių ir statistinių duomenų slepiasi gyvi žmonės. Natūralu: netekus darbo ir iškilus finansinių sunkumų jų nuotaikos tampa slogesnės, neapibrėžtumo jausmas ir gąsdinančios ateities perspektyvos šeimose kelia įtampą.

Kodėl teisiame mylimąjį, kai jis susiduria su rimtais sunkumais? Psichologai sako, kad rinkdamiesi partnerius žmonės giliai širdyje jaučia, kad jie turi įgyvendinti tam tikros nerašytos sutarties sąlygas: bendrame gyvenime tu darysi dalykus X, Y ir Z, o aš – A, B ir C. Kai šis susitarimas žlunga, pavyzdžiui, netekus darbo, partneriai gali jaustis nuvilti. Jei stokojama atlaidumo, lengva pamiršti tikrai svarbius dalykus: palaikymą ir užuojautą.

Siūlo keistis vaidmenimis

Sutariama, kad išsaugoti santuoką poroms pirmiausia padėtų gebėjimas bendradarbiauti: klausytis ir išgirsti vienas kito poreikius. Neprošal ir atjauta, kito šeimos nario pastangų teigiamas įvertinimas, vengiant priekabių ir kritikos. Sutuoktiniams patariama neieškoti kaltų – verčiau mokytis priimti visokeriopą pagalbą.

"Kartais šeimos narių vaidmenys suprantami stereotipiškai: vyras turi uždirbti pinigų, žmona – rūpintis namais ir vaikais. Jei vyras netektų darbo, jam būtų sunku susitaikyti su mintimi, kad žmona uždirba daugiau, o jam tenka prižiūrėti vaikus. Tačiau šiuo laikinu periodu apsikeisti vaidmenimis būtų protingas žingsnis, padedantis išlaikyti šeimos stabilumą. Būtent nauji įgūdžiai ir požiūris padės įveikti sunkmetį", – įsitikinusi R.Pietarienė.

Svarbiausia – emocinis ryšys

"Žmonos atvarė", – tokį paaiškinimą iš vyrų lūpų per konsultacijas neretai išgirsta Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė.

Klientai pasakoja, kad jų verslui kvepia bankrotas, kad šeimą slegia paskolų našta. Tai, kaip sutuoktiniams pavyks išspręsti netikėtai užgriuvusius sunkumus, didžiuma priklausys nuo jų emocinio ryšio.

"Jei jis yra, poros bando susiimti, susivienyti ir kapstytis išvien. Šeimoms, kuriose artumo būta mažiau, sudėtingiau, nes kiekvienas kenčia sau. Žmonės gali ir nesiskirti, bet gyventi atskirus gyvenimus", – kalbėjo V.Čioraitienė.

"Sukanda dantis, o ne suremia pečius"

Pastaruosius porą mėnesių skyrybų pageidaujančių porų skaičius sumažėjo 20 proc. – tokią žinią dienraščiui pranešė Skyrybų centro direktorius Saulius Vaikšnoras.

"Metrikacijos skyriai tai pajus po kelių mėnesių, nes dabar jie registruoja ištuokas, kurias teismas patvirtino dar praėjusiais metais", – atkreipė dėmesį S.Vaikšnoras.

Jo pastebėjimu, ypač sumažėjo sutuoktinių, iš kurių vienas uždarbiauja Airijoje, Anglijoje, Ispanijoje, skyrybų atvejų. Tokių šeimų pageidavimų išskirti sulaukiama esą net 60–70 proc. mažiau.

"Konfliktų šeimose daugėja, bet žmonės skiriasi rečiau grynai dėl finansinių sumetimų – teisinės paslaugos nepinga. Karštakošiškų skyrybų beveik nepasitaiko. Anksčiau būdavo: pora susipyksta ir, žiūrėk, jau lekia skirtis. Dabar bac bac bac paploja per kišenes, o ten – tuščia. Tenka nuleisti garą: partneriai ne suremia pečius, bet ir sukanda dantis", – pasakojo S.Vaikšnoras.

Išeitis bankroto atveju

Norą skirtis apmalšino ir pasikeitusi bankų ekonominė realybė. "Anksčiau sutuoktiniai suko skirtingais keliais ir dėl pragmatinių priežasčių. Tarkime, norėjo pasiimti kreditą būstui – santuoka tam trukdė. Dabar paskolų bankai neduoda, nereikia ir vaidinti skyrybų", – atkreipė dėmesį S.Vaikšnoras.

Už ištuokos procedūrą Skyrybų centrui gali tekti pakloti nuo 300 iki 2 tūkst. litų. Kaina priklauso nuo reikalingų įforminti dokumentų skaičiaus. Jį lemia sutuoktinių užgyventas turtas: akcijos, paskolų ir išperkamosios nuomos sutarčių skaičius, nekilnojamasis turtas, skolos, hipotekos, vaikai.

Tiesa, dabar lazda gali atsisukti kitu galu. Skyrybų priežastimi gali tapti siekis išsaugoti dalį turto bankroto atveju.

Kalbama, kad būtent dėl to apie skyrybas paskelbė ir garsioji Pinkevičių šeima.

Dienraštis yra rašęs, kad statybų bendrovė "Ranga IV", kurios savininkas yra L.Pinkevičius, susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Sutrikus pinigų srautams bendrovė negali laiku atsiskaityti su užsakovais – jie kreipėsi į teismą dėl turto ir sąskaitų arešto.

Tačiau milijoninių skolų slegiamą statybų bendrovę "Ranga IV" teismas laikinai apgynė nuo kreditorių ir leido pradėti įmonės restruktūrizavimą.


Skyrybas lemia ne tik emocijos

Yrančių porų skaičius ir Didžiojoje Britanijoje auga lyg ant mielių. Londono teisininkai nežino, džiaugtis ar liūdėti dėl to, kad skyrybų prašymų sausį padaugėjo maždaug triskart, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Po naujamečių švenčių skyrybų visuomet pagausėja, bet šįkart nemažos įtakos tam turėjo ir ekonominė krizė.

"Tvirti santykiai padeda išgyventi ekonomikos nuosmukį. Bet tiems, kurių vedybos ir taip ritinėjosi ant bedugnės krašto, krizė suduos galutinį smūgį", – aiškino skyrybų teisės specialistė Denise Knowles.

Tačiau spręsdami, skirtis ar ne, žmonės vadovaujasi ne tik emocijomis. Štai, pavyzdžiui, amerikiečiai ir kinai yra kiek pragmatiškesni už britus. Jie pradėjo skirtis rečiau. Nepasiturinčius žmones atbaido brangus skyrybų procesas, o turtuolius – smukusios nekilnojamojo turto kainos. Esant krizei neapsimoka pardavinėti namų ir dalytis turto.


Santuokos ir skyrybos Lietuvoje 2006–2008 m.

Santuokos
2006 m. – 21 331
2007 m. – 23 245
2008 m. – 24 394

Skyrybos
2006 m. – 11 346
2007 m. – 11 323
2008 m. – 10 410

Šaltinis: Lietuvos gyventojų registras

 

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų