Prasidėjus šildymo sezonui Kauno ugniagesiai ragina individualių namų savininkus susitvarkyti krosnis ir pasidomėti, ar tai padarė šalia gyvenantys senoliai.

Kraupi gaisrų statistika

Pastarųjų trejų metų duomenimis, dėl netvarkingų šildymo įrenginių individualiuose namuose kilo tiek pat gaisrų, kiek ir neatsargiai žmonėms elgiantis su ugnimi. Netvarkingos krosnys tapo 27 procentų gaisrų priežastimi.

„Į kas trečią gaisrą Kaune ugniagesiai vyko dėl paprasčiausio žmonių apsileidimo“, - sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas spaudai Aurelijus Lukauskas.

Per šias nelaimes žuvo 3 žmonės, dar devyni buvo sužeisti. Tarp nukentėjusiųjų – keturi vaikai.

Prie lūšnų nauji namai

Ugniagesių teigimu, Kauno sodų bendrijos yra padidinto pavojaus zonos. Čia apsigyvena vis daugiau žmonių. Šalia senų lūšnų kyla nauji namai. Juose įrengiamos šiuolaikinės šildymo sistemos, laikomasi priešgaisrinės apsaugos taisyklių. O šalia stūksančiuose senuose nameliuose trūksta elementarios tvarkos.

Tokius kontrastus galima pamatyti „Dainavos“ sodų bendrijoje Amaliuose.

„Čia visur gyvena tvarkingi žmonės, todėl nėra ko baimintis“, - patikino čia gyvenanti Vida.

Pernai už kelių metrų nuo jos namo visiškai sudegė lūšna. „Bet ten buvo alkoholikų landynė. Nelaimė anksčiau ar vėliau turėjo įvykti“, - pripažino Vida.

Likusi krūva degėsių vis dar primena apie baisią nelaimę, nusinešusią žmogaus gyvybę.

Kaimynai išgelbėjo moterį

84 metų Jadvyga namą irgi šildo krosnimi. „Gaisras kiltų tik tada, jei krosnies neprižiūrėsi, o mes ją prižiūrime, - tikino Jadvyga. – Svarbu yra pakurti krosnį, uždaryti sklendę ir kad prie jos nebūtų šiukšlių.“ Moteris nežinojo, kaip užgesinti gaisrą, jei jis staiga kiltų jai būnant lauke.

Užpernai namas iki pamatų sudegė ir sodų bendrijoje „Metalas“, įsikūrusioje netoli Vaišvydavos. „Pasitaikė šalta žiema. Buvo apie 30 laipsnių šalčio, - prisiminė Edgaras. – Moteris pasikūrė krosnį, bet iš kamino žarijos persimetė į pastogę ir namas supleškėjo.“ Moterį išgelbėjo kaimynai.

Prieš šildymo sezoną būtina patikrinti įrenginius, iš dūmtraukių išvalyti smalkes ir suodžius.

Siūlo padėti senoliams

„Žmonės įsitikinę, kad nelaimė juos aplenks. Tai yra didžiausia klaida“, - sakė Kauno ugniagesių atstovas spaudai A.Lukauskas. Dažnai gyventojai mėgsta prie krosnių džiovinti drabužius, arčiau jų stato baldus, dėžes.

Jei šalia gyvena garbaus amžiaus žmonės, Kauno ugniagesiai kaimynams siūlo pasidomėti, ar senolių krosnys yra tvarkingos. Taip pasirūpinsime ne tik pagyvenusių žmonių, bet ir savo pačių saugumu.