- Rūta Kupetytė, Edvardas Kubilius, LRT radijas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Šventa vieta yra šventa vieta. Pamatęs šiukšlę, automatiškai lenkiuosi jos paimti. Tai jau įaugę man į kraują“, – aplink Lietuvą keliaujantiems LRT RADIJO žurnalistams Edvardui Kubiliui ir Rūtai Kupetytei prisipažino Kryžių kalną prižiūrintis Meškuičių kaimo gyventojas Arvydas Levickas.
Į Kryžių kalną, esantį netoli Šiaulių, jis suka jau du dešimtmečius diena iš dienos ir sako matęs visko – ir raudančių žmonių, prašančių Dievo pagalbos sunkiais gyvenimo atvejais, ir degantį kalną, ir minias vietinių bei užsienio turistų, kurie, apėję šią unikalią vietą, išvyksta šiek tiek sutrikę, susimąstę.
Tačiau, kad ir kaip bebūtų, gyvenimas Kryžių kalne tęsiasi. Dabar, pasak A. Levicko, jam, kaip prižiūrėtojui, opi nuo kryžių nukritusių ir besimėtančių lentelių su žmonių pavardžių užrašais sutvarkymo problema.
Galbūt žmonės kažkada statė kryžius savo šeimoms, galbūt ištikus nelaimėms ar netektims. Geriausia būtų, jei tas lenteles susirinktų tie, kurių vardai ant jų surašyti, o, jeigu ir toliau liks kalne, jos, anot A. Levicko, kaip įprasta, bus sudegintos specialiai tam skirtoje vietoje, kurią yra pašventinęs vyskupas Eugenijus Bartulis.
Ten deginami ir sutrūniję kryžiai. Greičiausiai supūva be pagrindo pastatyti egliniai ar pušiniai kryžiai arba tiesiog į žemę susmeigti nedideli kryželiai. Ąžuoliniai kryžiai kalne stovi po keliasdešimt metų.
E. Kubiliaus/LRT nuotr.
„Stengiuosi kryžius patvarkyti, tai jie ir vėl stovi kokius penkerius metus. Jei senų kryžių nesurinktume, tai nežinia, kas ant kalno dėtųsi. Tenka vasaromis ir apšienauti kalną. Sunkiausia šienauti plotelius tarp kryžių. Žiemą nukasu sniegą, prižiūriu takelius. Man kalnas – labai gražus, ir džiugu, kad žmonės plūsta į jį iš įvairių kampelių. Vasaromis čia atvažiuoja daugybė autobusų. O ir žiemą išminti takeliai įrodo, kad kalnas lankomas“, – apie savo darbą kalne kalbėjo A. Levickas.
Pasakodamas apie savo ir kaimynų gyvenimą Meškuičių kaime, jis nesiskundė, tik apgailestavo, kad dėl mažų atlyginimų ir darbo stokos žmonės emigruoja iš Lietuvos: „Gal valdžia per mažai kreipia dėmesio į paprastų žmonių bėdas, nors gal ir neįmanoma visko sužiūrėti. O ta mūsų kasdienybė – įprasta: darbas, gyvuliai. Laiko kelionėms tikrai nebelieka. Sueinam su kaimynais. Būna ir švenčių, ir gimtadienių. Kaime gyvena žmonės jau nebe pirmos jaunystės, tai ir sukamės.“
Lietuvos šimtmečio proga A. Levickas visiems linkėjo draugiškumo, tarpusavio sutarimo ir kad nebūtų poreikio žmonėms emigruoti iš tėvynės.
Tačiau neabejotinai ir tie, kurie išvyksta iš Lietuvos trumpam ar ilgesniam laikui, išsiveža įspūdžius bei prisiminimus iš kelionių į Kryžių kalną.
Viduramžiais ant šio kalno stovėjo medinė pilis, vadinta „Kula“. Ją sunaikino Livonijos kariuomenė 1348 m. Ilgus metus kalnas stovėjo plikas. XIX a. viduryje ant piliakalnio, liaudies vadinto Pilies kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, Maldavimų kalnu, praėda statyti kryžius.
Aplinkiniai žmonės pasakoja, kad pirmieji kryžiai pastatyti, meldžiant Dievą sveikatos. Kiti pasakojimai byloja, kad kalne kryžius imta statyti 1863 m. sukilime žuvusiesiems didvyriams pagerbti ir atminti.
Po sukilimo caro valdžia uždraudė statyti kryžius. Lietuvos žmones, kurių sodybose stovėdavo kryžius, bausdavo, o kryžius naikindavo. Tikintys, pamaldūs žmonės nepakluso svetimai valdžiai, tačiau kryžiams statyti rinkdavosi atokesnę vietą. Taip ir atsirado Kryžių kalnas – tikėjimo, stiprybės, stebuklų ženklas.
Nors ir carinė, ir sovietinė valdžios ne kartą Kryžių kalną naikino, jis pamažu plėtėsi. Labiausiai išsiplėtė tarpukariu. Į jį žmonės kopdavo melstis, jame būdavo aukojamos Šv. Mišios. Ypač daug žmonių suplūsta vasaros šventadieniais. Liepos viduryje Kryžių kalne būdavo švenčiami atlaidai.
Sovietinės okupacijos metu statyti kryžius kalne buvo griežtai drausta, maldininkai būdavo išvaikomi ir baudžiami. Ne vieną kartą buvo smarkiai apgriautas ir pats kalnas, nuo jo buldozeriais nušluoti visi kryžiai, sunaikinti į jį vedantys keliai.
Vienu metu kėsintasi Kryžių kalną net užtvindyti. Bet viskas klostėsi priešingai okupacinės valdžios lūkesčiams: juo smarkiau buvo naikinamas kalnas, juo galingiau jis atsinaujindavo. Žmonės statydavo kryžius nakčia, juos nešdavo, nepaisydami pavojaus, draudimų ir persekiojimų.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kalnas atgijo ir tapo dar didesniu traukos centru. Jį kasmet aplanko tūkstančiai užsienio turistų, todėl ant kryžių mirguliuoja ir daugybė užrašų užsienio kalbomis. Kryžius čia yra palikę ir ne viena tarptautinė organizacija, ir žinomi politikos bei visuomenės veikėjai.
1993 m. rugsėjį Kryžių kalne meldėsi ir Mišias aukojo su vizitu į mūsų šalį atvykęs popiežius Jonas Paulius II.
„Tegul šis Kryžių kalnas antrojo tūkstantmečio po Kristaus pabaigoje liudija ir skelbia naują – trečiąjį tūkstantmetį, skelbia išganymą ir atpirkimą, ko niekur kitur nerasime, kaip tik mūsų Atpirkėjo Kryžiuje ir Prisikėlime“, – per Mišias Kryžių kalne kalbėjo Jonas Paulius II.
Po kelionės į Lietuvą jo paakinti Italijos pranciškonai prie Kryžių kalno pastatė vienuolyną, kuris 2000 m. liepos 8 d. buvo pašventintas.
Tikėtina, kad planuojamos viešnagės Lietuvoje metu Kryžių kalną taip pat aplankys popiežius Pranciškus. Buvo skelbta, kad jo kelionė į mūsų šalį planuojama šių metų rudenį.
LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius aplink Lietuvą keliaus iki vasario 18 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Reitingų“ redaktorius: išlaidos mokiniui kai kuriose mokyklose skiriasi ir penkis kartus
Išlaidos vienam mokiniui skirtingose Lietuvos savivaldybių mokyklose skiriasi ir penkis kartus, sako „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. ...
-
V. Benkunskas apie komendanto valandą: buvo sukelta panika15
Sostinės meras Valdas Benkunskas pripažįsta, kad gyventojai apie trečiadienio naktį Vilniuje vykusias komendanto valandos įvedimo pratybas galėjo būti informuoti geriau. ...
-
L. Kasčiūnas: per savaitę į komendantūras užsiregistravo apie 2,8 tūkst. piliečių3
Per savaitę į karo komendantūras taikos metu užsiregistravo maždaug 2,8 tūkst. piliečių, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Užmojis: į kariuomenę – sulaukus vos 16 metų29
Toks siūlymas skinasi kelią Seime. Tiek valdantieji, tiek opozicija palaiko, kad į šauktinių sąrašus moksleiviai patektų jau būdami dešimtoje klasėje. Negana to, ir universiteto ar kolegijos slenksčio jaunuoliai negalėtų peržen...
-
Migracija pasaulyje didėja ir dėl klimato kaitos3
Lietuvai reikia nusiteikti naujiems gyventojams iš svetur. Dėl klimato kaitos mūsų kraštas taps vis patrauklesnis svetimšaliams. Dabar pasaulyje migrantų yra 281 mln., iš jų 28 mln. – vaikai. Apie tai, kur yra didžiausia...
-
V. Rupšys džiaugiasi įveiktu komendanto valandos išbandymu: pirmas blynas nėra prisvilęs1
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad antradienio naktį pratybų metu išbandyta komendanto valanda buvo sėkminga. ...
-
Vyriausybė – už įpareigojimą kasmet tikrinti dirbančių su vaikais teistumą
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įpareigoti darbdavius kasmet tikrinti, ar su vaikais dirbantieji nėra teisti už seksualinius nusikaltimus, o to nepadarius – skirti baudas. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą12
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Karo ekspertas: branduolinės pratybos Baltarusijoje gali būti susijusios su Lietuva
Karo ekspertas Oleksandras Musijenka per televizijos maratoną pakomentavo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą apie branduolines pratybas Baltarusijoje, praneša UNIAN. ...
-
Kritikuoja švietimo reformas: malkų priskaldyta tiek, kad ministro paieškos užsitęsė1
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuotas reformas švietimo srityje. Pasak jo, toks „reformų vajus“ daro žalą, o norin...