– Jūsų komitete pritarta idėjai, kad moksleiviai jau nuo 16 metų atsirastų šaukimo sąraše, nuo 17 metų tikrintųsi sveikatą ir dar neįstoję į aukštąją mokyklą laikytų ginklą rankoje.

– Iš tikrųjų šitos pataisos buvo siūlomos mokinių iniciatyva. Jie norėtų gauti daugiau informacijos ir žinoti apie savo būklę šaukimo į kariuomenę atžvilgiu. Ir mes siūlome, kad gaunant pasą atsirastų įskaita tam tikra, būtų elektroninė prieiga ir jaunuolis matytų savo būklę, kada jį kviečia sveikatos tikrintis, kada įtraukia į šauktinių sąrašus. Mokiniai mūsų prašė, kad būtų daugiau informacijos, nes visi sutinka, kad ginti tėvynę yra svarbu. Tačiau mums teigė, kad šiuo metu dažnas jaunuolis nesusigaudo, ko iš jo norima, kada jis gali būti pašauktas. Tai tokia įskaita galėtų pagelbėti.

– Krašto apsaugos ministerija, kaip suprantu, taip pat ploja rankomis, nes nebūtų galima išvengti šaukimo į kariuomenę. Nes jeigu esi pašauktas, tavęs tiesiog nepriims aukštoji mokykla, kol neatlikai privalomosios karinės tarnybos.

– Taip, mes siūlome, kad jau 18 metų jaunuoliai žinotų, jog jie yra šauktinių sąraše. Ir tuomet tiems, kurie įtraukti į šauktinių sąrašą, nebūtų taikoma išlyga dėl studijų. Tačiau pabaigę tarnybą, pagal naują mokslo ir studijų įstatymo redakciją, jie įgyja pranašumą ir įstoja per lengvatinę eilę į aukštąją mokyklą. Čia, manau, bus labai daug ir savanorių, kuriems šiandien sunkiau yra įstoti. Mes einam tuo keliu, kad nesuteikiam kažkokių papildomų balų, bet tiesiog 10 proc. vietų kiekvienoj studijų programoj bus skiriama tiems, kurie turi stažą. Ir ateity galbūt didinsim tą procentą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Toliau LNK žurnalistas pokalbį tęsė su Moksleivių sąjungos prezidentu Jonu Trumpa.

– Nuo 16 metų Lietuvos piliečiai gauna pasą, o į kitą ranką valdžia siūlo ginklą. Ką renkasi moksleiviai?

Moksleiviai patys yra pagauti tokioje nepatogioje situacijoje.

– Moksleiviai patys yra pagauti tokioje nepatogioje situacijoje. Patys mokiniai apie karo tarnybą yra dar menkai informuoti ir jeigu paklaustume jų nuomonės, greičiausiai ji būtų labai neobjektyvi į vieną arba į kitą pusę. Tai tik dabar mes vykdome tyrimą, kol kas jį yra užpildęs nereprezentatyvus moksleivių skaičius, bet mes matome tam tikrus pastebėjimus iš to tyrimo. Pavyzdžiui, beveik pusė moksleivių neprieštarauja tam, kad būtų pašaukti 16 metų ir atliktų tarnybą po mokyklos arba po profesijos įgijimo. Ką mes akcentuojam, ir moksleiviai taip pat, kad neturi būti pertrauktas ugdymosi procesas pačioje mokykloje. Ir taip pat, kad turėtų plėstis alternatyvos būdai. Kad mes galėtume atlikti tarnybą nevyriausybinėj organizacijoj, tokioj kaip Šaulių sąjunga. Moksleiviai pastebi, kad tarnyba turi prasidėti rugsėjį po mokyklos baigimo, jog būtų galima ją atlikti devynis mėnesius ir toliau studijuoti.

– Moksleiviai nesibaimina, kad iki universiteto durų dar reikės šiek palaukti, nes aukštosios mokyklos durys bus jiems užvertos, kol jie atiduos tą devynių mėnesių duoklę valstybei?

– Pagrindinis principas čia yra loterija, kuris anksčiau būdavo ir dabar yra. Mūsų moksleiviai sako, kad jei dalis mūsų eis, o dalis neis, tai kaip ir nėra sąžininga. Ir moksleiviai pasisako dėl krašto apsaugos disciplinos įvedimo mokykloj, kad ji būtų plačiau plėtojama. Jie nėra labai kategoriškai nusiteikę prieš. Bet mes dar gryninsimės, ar gali mūsų pozicija šiek tiek vystytis, plėtotis.