„Trys vyskupai aukojo Šv. Mišias, memorialas buvo pašventintas. Susirinko žmonės iš visos Lietuvos: Alytaus, Kaišiadorių, Druskininkų, Pakruojis, Joniškis, kiti miestai ir rajonai, dalyvavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai, jaunieji šauliai, įvairių miestų merai. Jie džiaugėsi, kad pagerbti žmonės, kurie kovojo už laisvę“, – BNS sakė Raseinių meras Algirdas Gricius.

Šiuo memorialu Kryžkalnyje įgyvendinta monsinjoro Alfonso Svarinsko idėja įamžinti Kęstučio apygardos partizanų atminimą. 1946 metų vasarą A. Svarinskas buvo Ukmergės apylinkėse veikusios pogrindinės Vyčio apygardos Šarūno partizanų grupės ryšininkas, pasirinkęs Laisvūno slapyvardį. Jis aprūpindavo partizanus medikamentais, spauda, dokumentais.

Partizanų auką žymi lauko koplyčia su kryžiumi, simbolizuojanti amžiną veržimąsi, tikėjimą ir rimtį bei pagarbą žuvusiesiems. Koplyčios viduje ant santvarų pakabinta keletas varpų, jais skambinti galės atvykę lankytojai.

Šalia koplyčios išdėstytos plokštės, ant kurių prikaltos lentelės su žuvusių partizanų vardais.

Memorialo įrengimo darbus atliko bendrovė „Projektas Karma“. Jie kainavo per 383 tūkst. eurų. Valstybė skyrė 300 tūkst. eurų, likusi suma – Raseinių rajono savivaldybės lėšos.

Visuomeninė organizacija Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjunga metų pradžioje pranešė renkanti pinigus, kad šalia minėto memorialo būtų pastatytas ir paminklas visiems Lietuvos partizanams. Tam tikslui Kryžkalnyje jie įsigijo didelį sklypą.

1944 metais Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, kilo partizaninis pasipriešinimas. Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.