Konstitucinis Teismas (KT) antradienį viešame posėdyje pradeda nagrinėti prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymą išaiškinti ankstesnių nutarimų nuostatas dėl Lietuvos pilietybės teikimo galimybių.

Šalies vadovė sausį kreipėsi į KT, prašydama išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šią Konstitucijos nuostatą galima keisti tik referendumu.

Taip pat šalies vadovė prašo išaiškinti KT nutarimų nuostatas, pagal kurias Lietuvos pilietybė užsienio valstybės piliečiui gali būti suteikta išimties tvarka, kai toks asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę.

Šalies vadovė taip pat klausia, ar galima tik įstatymu plėsti atvejų ir sąlygų, kada Lietuvos pilietybė užsienio valstybės piliečiui, gali būti suteikta išimties tvarka, sąrašą bei nustatyti ir kitus atvejus ir sąlygas.

Prezidentė į KT dėl pilietybės instituto kreipėsi po to, kad remdamasi griežtomis Pilietybės įstatymo nuostatomis ir ankstesniais KT nutarimais atsisakė suteikti Lietuvos pilietybę šokėjai ant ledo amerikietei Isabellai Tobias (Izabelai Tobias). Jai buvo būtinas Lietuvos pasas, kad su Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai Sočio olimpinėse žaidynėse.

Dvigubos pilietybės įteisinimo siekia užsienio lietuvių bendruomenė.