KT vertino, ar Valstybės tarnybos bei Kriminalinės žvalgybos įstatymų nuostatos, susijusios su kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimu tarnybiniams nusižengimams tirti, neprieštarauja Konstitucijai.

Šioje byloje išnagrinėti du – Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) – prašymai, jie Konstitucinio Teismo sprendimu buvo sujungti į vieną bylą.

VAAT į KT kreipėsi nagrinėdamas D. Bradausko skundą dėl jo atleidimo iš pareigų. VMI vadovo posto jis neteko dėl savo pokalbių su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Prieš R. Kurlianskį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės korupcijos byloje, o D. Bradauskas pateko į jo sekimo erdvę.

Pokalbius įvertinusi Finansų ministerijos komisija nustatė, kad D. Bradauskas savo veiksmais menkino VMI autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sukūrė išskirtines sąlygas konkrečiam mokesčių mokėtojui.

LVAT nagrinėdamas iš darbo policijoje atleisto klaipėdiečio skundą kreipėsi į KT prašydamas ištirti, ar kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas taikant tarnybinę atsakomybę neprieštarauja Konstitucijai.

LVAT teigimu, teisinis reguliavimas, pagal kurį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama taikant tarnybinę atsakomybę pagal Vidaus tarnybos statutą, neatitinka asmens teisių, tarp jų asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir gerbimą, ribojimo sąlygų.