Anot jo, toks įstatymo reikalavimas neatitinka Konstitucijos nuostatos, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, partijai ar asociacijai.

KT pabrėžė, kad teisę priklausyti ar ne kuriai nors asociacijai, bendrijai asmuo įgyvendina laisva valia.

Kita vertus, teismas konstatavo, kad ši teisė nėra absoliuti, įstatymai gali riboti profesine veikla besiverčiančių asmenų veiklą, ypač kai tai susiję su viešojo intereso įgyvendinimu.

Pasak jo, įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti privalomą narystę Architektų rūmuose profesine veikla užsiimantiems architektams. Tai leidžia užtikrinti šios profesijos savivaldą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą.

„Tačiau nustatydamas privalomą narystę ir nesiverčiantiems profesine veikla architektams, įstatymų leidėjas viršijo savo įgaliojimus“, – teigiama teismo nutarime.

Nustatydamas privalomą narystę ir nesiverčiantiems profesine veikla architektams, įstatymų leidėjas viršijo savo įgaliojimus.

KT tvirtinimu, įstatymu turi būti nustatyti narystės asociacijoje sustabdymo ir pasibaigimo pagrindai. Dabar jie numatyti Architektų rūmų statute.

„Tai pirmoji byla pagal individualų konstitucinį skundą, kuri išnagrinėta pareiškėjo naudai“, – penktadienį pabrėžė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Dėl įstatyme numatytos privalomos atestuotų architektų narystės Architektų rūmuose į KT kreipėsi fizinis asmuo.

Jo teigimu, Lietuvos architektų rūmų ir šių rūmų Architektų profesinio atestavimo komisija savo sprendimais pažeidė jo teises, nes dėl nesumokėto nario mokesčio panaikino jo architekto kvalifikacijos atestato galiojimą, nepaisant to, kad nesivertė architekto veikla.

Dabar galiojančiame Architektų rūmų įstatyme numatyta, kad „rūmų nariai yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai“.