Pastangos gerinti santykius su kaimynine Lenkija yra sveikintinos, bet persistengus su „atsiprašymais“ tokios pastangos, kaip ir lūkesčiai, gali būti sukompromituotos, teigia Seimo opozicijos lyderis konservatorių vadovas Andrius Kubilius.

„L. Linkevičius atsiprašė už socdemus, kurie 2010 metais Seime neparėmė XV-osios Vyriausybės pateikto pavardžių rašymo įstatymo projekto. Šia proga kyla klausimas, kodėl L.Linkevičius atsiprašė lenkų Vyriausybės, o ne mūsų XV Vyriausybės“, - komentuodamas užsienio reikalų ministro socialdemokrato Lino Linkevičiaus pastabas Lenkijos spaudai sakė A. Kubilius.

Anot jo, taip pat kyla klausimas, ar L. Linkevičius atsiprašė ir už Lietuvos Konstitucinį Teismą, „kuris ne mažiau kaip dviejuose Konstitucinio Teismo paskelbtuose Konstitucijos išaiškinimuose yra pasakęs, kad pavardžių rašymo pakeitimas prieštaraus Konstitucijai“.

„Persistengiant tokiuose svarbiuose reikaluose galų gale lieka tik tokie nesusipratimai, kokie nuskambėjo šiandien, kai premjeras A. Butkevičius pasiskelbė, kad jis davė pavedimą savo pavaldiniams išsiaiškinti, kodėl jis, A. Butkevičius, 2010 metais balsavo prieš pavardžių rašymo įstatymo projektą“, - teigė A. Kubilius.

Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius interviu Lenkijos žiniasklaidai atsiprašė dėl 2010 metų balsavimo, kuris įvyko tą pačią dieną, kai į Vilnių atvyko tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.

„Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu. Tuomet nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti“, - ketvirtadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Rzecpospolita“ sakė ministras.

2010 metais balsuojant dėl įstatymo, kuris būtų leidęs originalią pavardžių rašybą, A. Kubilius buvo už, o A. Butkevičius projekto neparėmė susilaikydamas. Už balsavo aštuoni konservatoriai, prieš buvo 11, o 15 susilaikė. Įstatymą tuomet parėmė vienintelis socialdemokratas - buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Trys socialdemokratai buvo prieš, o aštuoni susilaikė.