Pasiilgusiems Agatos Kristi romanų – šiuolaikinis detektyvas. Perskaitę pabandykite atsakyti į klausimus: kam ir kodėl reikėjo klastoti dokumentą ir koks likimas laukia Baltarusijos Breslaujos regiono lietuvių kultūros centro?

Tiria pareigūnai

Į "Vilniaus dienos" redakcijos duris pasibeldęs žmogus rankose laikė dokumentą, kurį neva suklastojo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie Vyriausybės generalinis direktorius Antanas Petrauskas.

"Vilnijos" tautinės draugijos valdybos narys Arvydas Radžiūnas dėl 2006 m. lapkričio 29 d. bendros Lietuvos ir Baltarusijos įmonės Lietuvos kultūros, švietimo ir informacijos centro dalininkų susirinkimo protokolo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą. Jo pateikta informacija buvo prijungta prie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo dėl apskaitos tvarkymo TMID.

Mįslingas posėdis

Istorija prasidėjo prieš porą metų, kai Baltarusijoje, Breslaujos rajone, nuspręsta įsteigti lietuvių kultūros centrą. Iniciatyvos ėmėsi tautinės bendrijos "Vilnija" ir "Rytas", pirmoji – iš Lietuvos, antroji – iš Baltarusijos. Jų atstovai su parengtu kultūros centro projektu kreipėsi į TMID. Valdininkai greitai parengė reikiamus dokumentus iš valstybės gauti lėšų, rado tinkamą pastatą. Iš Lietuvos biudžeto skirta 300 tūkst. litų projektui įgyvendinti.

2006 m. lapkričio 29 d. įvyko vienas paslaptingiausių posėdžių šio kultūros centro steigimo istorijoje: yra protokolas, tačiau jame trūksta vieno parašo, o įrašyti dalyviai tikina, kad jame nedalyvavo.

Lietuvos kultūros, švietimo ir informacijos centro dalininkų susirinkimui pirmininkavo TMID direktorius A.Petrauskas. Susirinkime nuspręsta centro direktorę Vitaliją Kolesnikovą įgalioti nupirkti pastatą Miliūnų kaime. Jos parašo protokole nėra, o protokole įrašyti dalyviai tikina, kad tokiame posėdyje nedalyvavo.

"Atsakysiu tik teisininkui"

Į prokuratūrą kreipęsis A.Radžiūnas – vienas posėdžio dalyvių, kurio ten nebuvo. "Kai A.Petrausko klausiau, kodėl protokole įrašyti nedalyvavę asmenys, ir kodėl trūksta parašo, jis man atsakė, kad tai – vidinis dokumentas, todėl neprivalo būti tvarkingas. Į kitus mano klausimus nesiteikė atsakyti – neva aš nesu prokuroras ir su manimi kalbėti nereikia", – valdininko veiksmais piktinosi A.Radžiūnas.

"Didžiausias rebusas – kam reikalingas padirbtas protokolas? Gal departamentas, pasinaudodamas mumis, taip pinigus praplauti norėjo?" – mąstė pašnekovas.
Kitas posėdžio "dalyvis" "Vilnijos" draudijos pirmininkas Kazimieras Garšva taip pat teigia ten nebuvęs. "Dalyvavau kituose svarstymuose, tačiau šiame manęs nebuvo. Nežinau, kam reikėjo suklastoti popierius", – stebėjosi jis.

Lėšas grąžino į biudžetą

Po šio (ne)įvykusio posėdžio valdininkai persigalvojo ir atsisakė minties įkurti lietuvybės puoselėjimo centrą Baltarusijos pasienio gyventojams. "Nesuteikėme lėšų, nes nebuvo iki galo sutvarkyti dokumentai. Pinigus tvarkingai grąžinome į Lietuvos biudžetą", – aiškino A.Petrauskas. Anot jo, Breslaujos krašto lietuvių bendruomenė nepateikė reikiamų prašymų, taip pat nebuvo gautas leidimas iš Baltarusijos valdžios.

Tuo metu departamento veiklą pradėjo tikrinti Valstybės kontrolė. Jos pateiktose audito išvadose yra daugiau nei keliasdešimt pažeidimų. Paaiškėjo, kad administruodamas valstybinį turtą TMID ne kartą nepaisė įstatymo, ne visos departamentui skirtos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, taip pat trūko kai kurių išlaidas patvirtinančių dokumentų. Šis tikrinimas tapo viena priežasčių, kodėl nebuvo skirti pinigai kultūros centro įkūrimui.

Negavusi valstybinių lėšų, planuotą pastatą Breslaujos krašto lietuvių bendrija "Rytas" įsigijo už savus pinigus. Nors iš valstybės jo įsigijimui buvo prašyta 100 tūkst. litų, šiai pirkelei įsigyti užteko 1 tūkst. JAV dolerių (apie 2,5 tūkst. litų).

Miliūnų kaime stovinčiam avarinės būklės pastatui mirtinai reikalingas remontas – jame nėra nei kanalizacijos, nei elektros. Tačiau lėšų rekonstrukcijai iki šiol neskirta.

Pasirašė neskaitęs

"Ieško sniego vasarą" – taip savo oponentų veiksmus apibūdino TMID direktorius A.Petrauskas. "Suklastotas protokolas? Negaliu prisiminti, apie kokį susirinkimą jūs kalbate", – prasta atmintimi skundėsi pašnekovas.

Tačiau vėliau atmintis jam staiga grįžo: "Tai neesminis dokumentėlis, skirtas vidiniam naudojimui. Juo mes nieko nenusprendėme, nieko neįpareigojome", – kalbėdamas apie protokolą, kuriame spręsti pastato ir sklypo pirkimo klausimai, teigė A.Petrauskas.
Norėdama viską iki galo išsiaiškinti susitariau susitikti su A.Petrausku akis į akį. Tačiau sutartą valandą jis negrįžo iš susitikimų, todėl aiškinti departamento poziciją teko jo pavaduotojai Vidai Bagdonavičienei.

"Dokumentas, kurį laikote rankoje, yra niekinis. Išvis nebuvo jokio susirinkimo, niekas nieko nesprendė. Kažkas tiesiog paėmė ir surašė viską, o direktorius neperskaitęs pasirašė", – mįslingojo protokolo atsiradimo kilmę bandė aiškinti V.Bagdonavičienė.

Centras niekam nereikalingas?

Baltarusijos lietuvių bendruomenės pirmininkė V.Kolesnikova negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad dalyvavo tame susirinkime – neprisiminė. Bet žino, kieno pusėje stovi.
"Pono Radžiūno iniciatyvos departamentas nepalaiko, aš irgi jo nepalaikau ir nepalaikysiu. Nešiodamas popierius įvairioms institucijoms jis nori triukšmą sukelti ir taip kažkokius asmeninius poreikius patenkinti", – A.Radžiūno veiksmais piktinosi V.Kolesnikova.

"Radžiūnas davė tūkstantį dolerių ir jie nusipirko pastatėlį, kurį įformino kaip vietinės bendruomenės pirmininkės nuosavybę. Kaip galima iš valstybės lėšų finansuoti privataus namo įrengimą?" – sakė ji.

V.Kolesnikova teigė, jog Miliūnų kaime lietuvių kultūros centras nereikalingas – esą ten gyvena vos kelios tautiečių šeimos. "Bendravau su vietiniais gyventojais, niekas nenori to centro. Čia Radžiūnas tikriausiai nori rūmus pasistatyti ir savo giminaičiams darbo parūpinti", – kalbėjo Baltarusijos lietuvė.

A.Radžiūnas nelieka skolingas. Anot jo, V.Kolesnikova nieko neišmano apie to krašto lietuvių problemas ir realiai jiems neatstovauja. "Ką ji ten mato? Nei ji atvažiuoja į Breslaują, nei kalbasi su vietiniais. Sako, nereikalingas centras? Prašymą dėl jo įsteigimo pasirašė Breslaujos, Lydos, Rodūnios, Gardino lietuvių bendruomenių pirmininkai", – savo tiesą dokumentais įrodinėjo kultūros centro šalininkas.