Kultūriniai mainai tarp dviejų šalių planuojami 2027–2028 metais.

„Privaloma rasti lėšų būtent iš Vyriausybės fondo, kadangi vis tiek pirmu smuiku Vyriausybė čia ir gros kalbant apie Vokietijos dienas“, – trečiadienį posėdyje sakė Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Lietuvos kultūros instituto vadovės Julijos Reklaitės teigimu, įgyvendinti šį projektą reikia tiek resursų, tiek stiprios politinės valios.

„Nesant kultūros ministro, nesant funkcionuojančios (...) politinės komandos, tokį projektą plėtoti yra tiesiog neįmanoma, nes kažkas turi vykti į Vokietiją, kažkas turi susitikti, kažkas turi pasirašyti memorandumus, kažkas turi demonstruoti Lietuvos valią ir norą, iš tikrųjų, dirbti su Vokietija“, – kalbėjo J. Reklaitė.

„Jeigu mūsų tikslas yra pasiekti Vokietijos visuomenę šiuo projektu, tai dabartinėje politinėje situacijoje ir turint omeny reputaciją Kultūros ministerijos ir situaciją, tokį projektą įvykdyti įmanoma nebus“, – teigė ji.

BNS skelbė, kad valdančiųjų sutarimas atiduoti Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ ir prezidento sprendimas kompetencijos kultūros srityje neturintį Ignotą Adomavičių paskirti kultūros ministru išprovokavo kultūros bendruomenės protestus.

Išdirbęs savaitę I. Adomavičius galiausiai pasitraukė iš pareigų, socialdemokratai perėmė atgal ministerijos kontrolę, o ieškoti naujojo jos vadovo ėmėsi pati premjerė Inga Ruginienė.

Visgi nuolatinio kultūros ministro nėra jau beveik mėnesį, o šias pareigas laikinai eina švietimo, mokslo ir sporto ministrė, socialdemokratė Raminta Popovienė.

Aktualu, jog Vokietijoje Lietuvos būtų daugiau

Palaikymą kultūros sezonui Vokietijoje reiškė prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, akcentavusi santykių su Berlynu svarbą.

„Investicija į kultūrą yra investicija į Lietuvos gynybą“, – teigė patarėja.

„Kultūra šiuo atveju yra ta priemonė, (...) būdas, per kurį mes atveriame daug didesnius, platesnius tarptautinius kontekstus. Ir čia yra keli aspektai labai svarbūs kalbant apie Lietuvos–Vokietijos santykius“, – kalbėjo ji.

J. Karpavičienė pabrėžė, kad Lietuvos ir Vokietijos partnerystė šiuo metu įgauna ypatingą reikšmę dėl geopolitinės situacijos ir saugumo iššūkių regione.

Anot jos, Vokietijos brigados dislokavimas – tai ne tik gynybinis, bet ir simbolinis žingsnis, rodantis šalies požiūrio į strateginę partnerystę su Lietuva pokyčius.

„Privalome pasinaudoti aplinkybe, kada iš tiesų yra aktualus poreikis, jog Vokietijoje Lietuvos būtų daugiau“, – sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėja.

„Tyrimai iš tikrųjų labai gąsdina, nes dauguma vokiečių apskritai žino tiktai geografinę vietą Lietuvos, o apie tai, kad mes esame istoriškai, strategiškai ir vertybiškai susiję, deja, tos informacijos yra per mažai“, – pridūrė ji.

BNS skelbė, kad Berlynas apie 4–5 tūkst. karių brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, o priimančioji šalis įsipareigojusi parengti tam reikalingą infrastruktūrą.

Nauda švietimui, turizmui, mokslui

Remdamasi kultūros sezono Prancūzijoje pavyzdžiu, patarėja teigė, kad kultūriniai renginiai taip pat gali padėti plėtojant ir stiprinant bendradarbiavimą kitose srityse.

„Šiuo atveju kalbame apie švietimą, kas yra labai aktualu, vokiečių kalbos sklaida, dualinis mokymas, kas Vokietijoje irgi švietimo sistemoje yra puikus reiškinys, kuris turėtų būti daugiau prieinamas ir žinomas pas mus. Žinoma, yra verslas, yra turizmo plėtra, yra mokslo segmentas“, – kalbėjo J. Karpavičienė.

„Aš labai kviečiu visus žiūrėti holistiškai, žiūrėti horizontaliai ir daryti viską, kad šita programa būtų mūsų visų įsipareigojimas, kad jį galėtumėme įgyvendinti pilna apimtimi“, – sakė ji.

BNS rašė, kad buvusioje Gintauto Palucko Vyriausybėje kultūros ministro pareigas ėjo socialdemokratas Šarūnas Birutis, bet jis negavo pakvietimo tęsti darbą premjerės I. Ruginienės Ministrų kabinete.

Buvęs ministras susilaukė kritikos iš prezidento G. Nausėdos, kuris tvirtino matantis Š. Biručio atsakomybę dėl to, kad kultūra dar figūruoja kaip „einanti paskutinė“. Jis sakė tikėjęsis didesnio ministro aktyvumo ir aiškios vizijos dėl būsimų Lietuvos kultūros sezonų organizavimo.

Baigdamas darbą Kultūros ministerijoje Š. Birutis paskutinio vizito išvyko į Berlyną, kur, įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas Lietuvos santykių su Vokietija strategines gaires, susitiko su vietos kolega Wolframu Weimeriu.

Ministrų susitikimo metu nuspręsta patvirtinti bendradarbiavimo dėl kultūros mainų pagrindus, organizuoti dvišalius susijusių institucijų ir kultūros organizacijų atstovų vizitus bei pradėti detalesnius programos planavimo darbus.

Šiuo metu vykdomi kultūriniai mainai su Italija. Spalio pradžioje Romoje atidaryta Lietuvos kultūros metų Italijoje programa tęsis iki 2026 metų rudens.