Kaip teigiama įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, suaktyvėjus ir pabrangus statyboms, „kai kurie statytojai specialiai pažeidžia įstatymą ir sunaikina kultūros paveldo statinius, siekdami vėliau juos atstatyti moderniomis priemonėmis“.

„Už paveldo sunaikinimą skiriamos net maksimalios baudos yra labai mažos, palyginti su visa projekto sąmata. Jau yra užfiksuoti keli atvejai Kaune, Kauno r. ir Klaipėdoje, kai statytojai galimai specialiai nugriovė saugomus statinius, nes jų neatgraso galimos baudos dydis, tačiau visuomenė patyrė žalą, nes atstatyti moderniomis priemonėmis statiniai jau nebėra autentiški“, – teigiama dokumente.

Parlamentaras siūlo už kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimus asmenims skirti baudą nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 3 tūkst. iki 8 tūkst. eurų.

Statytojai galimai specialiai nugriovė saugomus statinius, nes jų neatgraso galimos baudos dydis.

Už pakartotinai padarytus pažeidimus siūloma asmenims skirti baudą nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.

Už įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimus atliekant tvarkybos, statybos darbus, šių darbų projektavimo ar planavimo darbus siūloma bausti asmenis nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų siekiančiomis baudomis, įmonių vadovus ir atsakingus asmenis – nuo  5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.

Pakartotinai padarius šiuos pažeidimus, siūloma bausti asmenis nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų siekiančiomis baudomis, įmonių vadovus – baudomis nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.