Verslininkas sakė, kad nuo karo pabėgę žmonės ieškosi darbo, tačiau jį rasti jiems pakankamai sunku. „O didžiausia problema ta, kad reikia apgyvendinti visą šeimyną“, – pasakojo jis.
Viloje Šventojoje vis dar glaudžiasi ir ukrainietė Ira su marčia ir dviem anūkais. Mažajam dar tik aštuoni mėnesiai. Moteris pasakojo, kad marti kurorte jau ir darbą radusi, o pati nedirba, dar neatsigavo po insulto.
„Su artimaisiais kalbu kasdien, jie sako, kad šaudo, bet didelių sugriovimų nėra. Kasdien su nerimu laukiam, ar užims Mykolajivą...“ – apie savo namus pasakojo ukrainietė.
Ji dar pasakojo, kad trijų mėnesių nuoma vasarai čia kainuotų 500 eurų, tačiau pašnekovė garsiai svarstė, kad greičiausiai išvyks, nes tokia suma joms – per didelė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Jau dabar savaitgaliais į šios vilos kambarius atvyksta poilsiautojai, neilgai trukus jų vis daugės. Kalbintas Šventosios verslininkas E. Budginas sakė, kad moterų su vaikais į gatvę neišmes, stengsis padėti kuo greičiau susirasti darbus. Jie kurorte prasideda gegužės pabaigoje.
O štai Palangos meras Šarūnas Vaitkus teigė, kad jie patys neturi, kur apgyvendinti pabėgėlių. Anot jo, visas apgyvendinimo sektorius Palangoje – privatus. Šiame kurorte šiuo metu glaudžiasi 888 ukrainiečiai. Daliai žmonės laikiną prieglobstį suteikė iki gegužės, apie porai šimtų – iki birželio.
Tačiau Palangos gatvėje sutiktas praeivis su anksčiau išsakyta savo miesto mero nuomone nesutiko.
Manau, kad čia pilna vietos, juk tai kurortas. Reikia, kad tik verslininkai būtų geranoriški.
„Manau, kad čia pilna vietos, juk tai kurortas. Reikia, kad tik verslininkai būtų geranoriški“, – sakė jis.
Kita praeivė antrino šiai nuomonei: „Būstų savininkai prieš priimdami pabėgėlius turėjo įvertinti situaciją. Negi dabar varys tuos žmones į gatvę?“ – klausė ji.
Palangos valdžia sako nesėdinti rankų sudėjusi – dar mėnesio pradžioje paprašė net kelių ministerijų pagalbos.
„Pabėgę nuo karo galėtų gyventi sanatorijose, pvz. „Gintare“ arba „Pušyne“, ten telpa daug žmonių. Arba Švietimo ministerijai priklausantys poilsio namai galėtų dalį žmonių įsileisti trims mėnesiams“, – komentavo Š. Vaitkus.
Vidaus reikalų ministerija sako, kad kolegos iš Ukrainos išreiškė poreikį dėl jų sužeistų pareigūnų skubios reabilitacijos ir sveikatos priežiūros paslaugų. Štai kodėl „Pušyno“ patalpos atiteks jiems.
Kol kitos savivaldybės tyli, padėti pasisiūlė Šilutė ir Kretinga. Šilutė pasiūlė gyvenamąsias patalpas 30-iai žmonių, Kretinga – dešimčiai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės teigimu, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Visagine ir Palangoje jau ribojamas nuo karo pabėgusių žmonių apgyvendinimas. Šitaip elgiamasi dėl ugdymo įstaigų stygiaus. Lietuvoje šiuo metu užsiregistravę apie 50 tūkst. karo pabėgėlių.
