–  Juodųjų dėmių žemėlapis atnaujinamas kiekvienais metais. Tačiau tame žemėlapyje yra ir pastovių dėmių, kurios šiek tiek kinta, bet teritorijos metai iš metų tos pačios. Pavyzdžiui, „Via Baltica“ kelyje, važiuojant už Panevėžio, – nuolatos girdime apie ten įvykusius eismo įvykius. Taigi yra tokių įsisenėjusių dėmių?

– Iš tiesų yra tam tikrų kelių ruožų, kuriuose pasitaiko vis dar atsirandančių juodųjų dėmių. Juodosios dėmės kinta, jos keičia savo vietą. „Via Baltica“ kelias yra gana intensyvus. Jis vienas  iš pagrindinių Lietuvoje, kur vyksta sunkiasvorių automobilių eismas, todėl ir susidaro įspūdis, kad „Via Baltica“ kelio ruožuose vis dar yra tų juodųjų dėmių. Tačiau tos juodosios dėmės tikrai vis nyksta, ir mes stengiamės jas visas panaikinti.

– Juodosios dėmės – tai vietos, kuriose dažnai įvyksta eismo įvykiai?

– Taip. Paprastiems vairuotojams galima paaiškinti taip: juodoji dėmė yra vieta, kurioje įvyksta daugiau, į vieną tašką – trumpą ruožą ar sankryžą – koncentruotų, eismo įvykių. Tai skaičiuojama ketverių metų laikotarpiu.

– Šiųmečiame žemėlapyje yra 38 tokios vietos – keturiomis dėmėmis mažiau nei pernai. Tai kurias vietas, važiuojant per Lietuvą, reikėtų aplenkti? Ar įmanoma jas apvažiuoti? Kur jos yra? Kur jų daugiausiai?

– Juodosios dėmės pasitaiko visuose keliuose, jos yra kintančios. Tikrai nereikia apvažiuoti tų vietų, reikia tiesiog būti atidesniems. Mes rekomenduojame eismo dalyviams pasidomėti, pasižiūrėti interaktyvius juodųjų dėmių žemėlapius, susipažinti su tomis vietomis, jeigu jos patenka į jų maršrutus, ir pasiskaityti specialistų rekomendacijas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį būtent toje konkrečioje vietoje. Be to, jeigu miestų gyventojai norėtų susipažinti su jų mieste esančiomis juodosiomis dėmėmis, gali pasižiūrėti ir nacionalinį juodųjų dėmių žemėlapį, kur yra įtrauktos ir savivaldybėje esančios juodosios dėmės.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kur dažniausiai įvyksta tie eismo įvykiai? Ar tiesiame kelyje, ar sankryžose, ar važiuojant iš šalutinių keliukų į pagrindinius kelius?

– Juodosios dėmės yra skirstomos į du tipus – juodoji dėmė ruože ir juodoji dėmė sankryžoje. Dažniausiai pasitaikantys eismo įvykiai yra tipiniai – sukant į kairę yra nepraleidžiami priešprieša važiuojantys automobiliai. Tačiau įvyksta ir eismo įvykių, kuomet yra užvažiuojama ant pėsčiojo arba dviratininko. Į tai iš tiesų reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį, nes pažeidžiami eismo dalyviai tikrai sudaro nemažą dalį eismo juodosiose dėmėse, kurios yra gyvenvietėse.

– Bet visgi kurioje konkrečiai Lietuvos vietoje yra daugiausia juodųjų dėmių? Pagal žemėlapį matyti, kad tai yra centrinė Lietuvos dalis. Gal galite pasakyti, kuris tai kelias, kokia teritorija, ties kuria reikia važiuoti atidžiau?

– Aš vasarą skatinčiau vairuotojus važiuoti visais Lietuvos keliais, o „Via Baltica“ kelyje skatinčiau būti atidesniems. Taip, ties Kaunu, aplink Kauno miestą yra didesnė koncentracija juodųjų dėmių.

–  O nuo ko tai priklauso?

–  Pagrindinis dalykas, kuris nulemia, kur yra juodoji dėmė, tai eismo dalyvių kiekis. Kaune ir aplink Kauną yra didžiausi eismo srautai, todėl yra ir didžiausia tikimybė atsirasti juodajai dėmei.