Šis įrankis padės mokykloms stebėti apibendrintą savo mokinių pasiekimų situaciją, pateiks įžvalgas apie pasiekimų kitimą, signalizuos apie neįprastas ar nepalankias pasiekimų tendencijas, pakitusią ar dėmesio reikalaujančią mokinių elgseną. Tokios įžvalgos padės mokyklos administracijai priimti atitinkamus sprendimus, o mokytojams geriau suprasti klasės ir kiekvieno mokinio situaciją, taip labiau pritaikant mokymo metodus ir turinį.

„Šis įrankis padės suskaitmeninti, supaprastinti ir automatizuoti esmines mokyklų vadovų ir mokytojų užduotis, susijusias su mokinių pasiekimų duomenimis, jų analize ir apibendrinimu“, – sako Tomas Urbonas, įrankio kūrimui vadovaujančios IT sprendimų įmonės „Sonaro“ vadovas, KTU informatikos fakulteto alumnas.

T. Urbonas pastebi, kad iki šiol nėra sukurtas automatizuotas sprendimas, kuris leistų apibendrinti platų duomenų apie mokinius spektrą, įskaitant mokinių pažymius, nacionalinių patikrinimų įvertinimus, duomenis apie mokinio elgesį, socialinę aplinką, nelaimingus atsitikimus, mokytojo įtaką vertinant mokinio pasiekimus.

„Mūsų kuriamas įrankis išskirtinis tuo, kad, pasitelkiant dirbtinio intelekto galimybes, vertinant skirtingų tipų ankstesnius mokinio duomenis, sistema galės prognozuoti tikėtinus mokinio rezultatus. Tokio tipo sistema leis iš anksto numatyti, kokių egzaminų rezultatų gali tikėtis mokinys, jei ir toliau nepasikeis jo elgsena, pavyzdžiui, pažymiai, lankomumas, kiti duomenys“, – sako T. Urbonas.

Mūsų kuriamas įrankis išskirtinis tuo, kad, pasitelkiant dirbtinio intelekto galimybes, sistema galės prognozuoti tikėtinus mokinio rezultatus.

Vis dėlto įrankis ne tik atliks pagalbinį mokyklų vadovų ir mokytojų vaidmenį. KTU komandos vadovė vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Erentaitė tikisi, kad šis įrankis keis ir pačių mokyklų, visuomenės požiūrį į tai, kokią vertę mokyklai gali suteikti nuosekli savo mokinių pasiekimų stebėsena ir prasminga analizė.

„Kurdami šį įrankį norime išryškinti pasiekimų duomenų vertę mokyklai – tai yra galimybė mokykloms įsivertinti savo situaciją atsižvelgiant į kontekstą, ankstesnius mokinių pasiekimus, taikytus vadybinius ar ugdymo sprendimus ir parinkti tinkamiausias tolimesnio darbo kryptis“, – sako dr. R. Erentaitė.

Turėdamos išsamią analizę mokyklos pačios galės spręsti, ką nori akcentuoti, viešindamos savo darbo rezultatus, ką laiko svarbiu savo indėliu į mokinių pasiekimus. Tai keis iki šiol įsigalėjusią praktiką mokinių pasiekimų duomenis naudoti lyginant mokyklas tarpusavyje, sudarant viešus reitingus.

„Šiuo metu pripažinimą pasiekia tos mokyklos, kurios lyderiauja absoliučiais pasiekimų įverčiais, o tos mokyklos, kurios padeda pagerinti savo rezultatus su sunkumais susiduriantiems mokiniams, lieka šešėlyje. Šis įrankis leis mokykloms tiek pačios pamatyti, tiek kitiems parodyti savo pridėtinę vertę“, – sako dr. R. Erentaitė.