Valstybės kontrolė (VK) sukritikavo Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programų įgyvendinimą - auditoriams užkliuvo, kad slėniuose netelkiami aukšto lygio specialistai, neužtikrinamas verslo dalyvavimas.

Auditoriai konstatavo, kad Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programos, nesant patvirtinto slėnių valdymo modelio, gali būti vykdomos neefektyviai.

"Didžioji dalis slėnių programų lėšų skiriamos infrastruktūrai atnaujinti, nesutelkiant aukšto lygio mokslinio ir vadybinio potencialo, neužtikrinant verslo dalyvavimo", - teigiama ketvirtadienį VK išplatintame pranešime.

Auditoriai, be kita ko, tvirtina, kas neaiški galimybė naudotis mokslinio tyrimo laboratorijomis - atviros prieigos centrais, telkiančiais modernią įrangą, kur mokslininkai, studentai ar privataus sektoriaus vartotojai galėtų atlikti tyrimus.

Konstatuojama, kad iki šiol nesukurtas tokių centrų registras, nėra bendro sutarimo tarp Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų dėl atviros prieigos centrų tolesnės veiklos ir priežiūros.
Valstybiniai auditoriai, vertinę, kaip apskritai Lietuvoje skatinama mokslo ir verslo sąveika, nustatė, kad šalyje nėra sukurtos pakankamos prielaidos plėtoti verslumą ir inovacijas.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti 2008-2015 metais numatyta skirti apie 2,9 mlrd. litų Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Už šiam tikslui skirtų pagrindinių priemonių ir programų įgyvendinimą atsakingos Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos.

Sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas bei kurti kūrybingą visuomenę buvo numatyta 2010 metais patvirtintoje Inovacijų strategijoje, kurios įgyvendinimas patikėtas 12 ministerijų. Auditoriai šiame dokumente pasigedo pakankamų bei tinkamų Lietuvos pažangos vertinimui rodiklių, o strategiją įgyvendinant - institucijų bendradarbiavimo.

Nustatyta, kad kai kurių 2008-2011 metais vykdytų mokslo ir verslo sąveiką skatinančių priemonių įgyvendinimas vėluoja, nepakankamai užtikrinama panaudotų lėšų kontrolė, verslo subjektai vangiai naudojasi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai taikomomis mokestinėmis lengvatomis. Be to, nėra tikslių statistinių duomenų apie šalyje vykdomą MTEP veiklą, todėl yra rizika, kad ES atsakingoms institucijoms teikiami duomenys bus netikslūs, o valstybės priimami sprendimai bus grindžiami netikslia informacija.

Auditoriai vertino ir 2010 metais Lietuvoje pradėtą bandyti inovacinių čekių priemonę, skirtą smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios už 10 tūkst. ar 20 tūkst. litų vertės inovacinį čekį gali įsigyti įvairius tyrimus, techninių galimybių studijas. VK atkreipia dėmesį, kad nors priemonę paprasta administruoti, tačiau nepakankama tikslų pasiekimo ir įvertinimo bei lėšų panaudojimo kontrolė, todėl ši Ūkio ministerijos prižiūrima priemonė gali neduoti rezultato.

Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, auditas atskleidė, jog diegti mokslo pasiekimus versle trukdo nepakankamas mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas, jų pastangų koordinavimo stoka, įvairios biurokratinės priežastys.

Valstybės kontrolė rekomendavo parengti ir įteisinti slėnių programų valdymo ir koordinavimo modelį, sukurti ir įdiegti juose veikiančių atviros prieigos centrų registrą. MTEP pelno mokesčio lengvatos taikymo ribas siūloma apibrėžti taip, kad jas vienodai suprastų ir verslo subjektai, ir mokesčius administruojančios įstaigos bei nuspręsti, ar tikslinga skirti instituciją, kuri vertintų ir pateiktų išvadas dėl įmonių vykdomos veiklos priskyrimo MTEP veikloms.