Kvapas - yra, pažeidimų nėra

Aplinkosaugininkus ir Klaipėdos savivaldybę nukamavo gyventojų skundai dėl triukšmo ir naftos produktų kvapo, nuolat sklindančių iš šiaurinės Klaipėdos uosto dalies. Čia įsikūrusių krovos kompanijų veiklos įtaka gyvenamajai aplinkai vakar ir tapo miesto mero Rimanto Taraškevičiaus sušaukto pasitarimo tema.

Pasitarime dalyvavo Klaipėdos apskrities administracijos, Uosto direkcijos, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro vadovai, regioninio Aplinkos apsaugos departamento, „Klaipėdos naftos“ ir KLASCO kompanijų atstovai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, trečiadienį pagal gyventojų skundą Melnragėje apsilankiusi komisija įsitikino, kad jis pagrįstas. „Jau į Melnragę ir Girulius vedančių kelių sankryžoje jaučiamas stiprus naftos produktų kvapas. Tuo metu prie 1-osios „Klaipėdos naftos“ bendrovės krantinės buvo kraunamas tanklaivis. Bendrovės atstovai tvirtino, jog kraunant veikia rekuperacinė garų gaudymo sistema, tačiau apsilankę laive įsitikinome, kad ji dar neįjungta“, - sakė D. Berankienė.

Aplinkos apsaugos ir „Klaipėdos naftos“ bendrovės atstovai tvirtino, kad nuolat rengiami tyrimai neišaiškina, jog atmosferoje būtų viršijamos kenksmingų medžiagų normos. Meras kandžiai pastebėjo, kad pažeidimų nėra, o kvapas yra, todėl tikrinimus reikia rengti tada, kai kraunami laivai. Žmonės tiki ne tyrimais, kuriuos užsako pačios bendrovės, bet savo nosimis.

Paaiškėjo, jog nėra kvapų koncentracijos normų. Vienas pasitarimo dalyvis filosofiškai pastebėjo, kad kvapas – subjektyvi kategorija: vieniems kvepia, kitiems dvokia. Pučiant vakarų vėjams, vienodai jaučiamas ir normą viršijančių, ir silpnų naftos produktų garų kvapas.

Pasak bendrovės „Klaipėdos nafta“ technikos direktoriaus Gedimino Vitkausko, prieš 10 metų terminalas buvo rekonstruotas atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis krovinys bus mazutas. Dabar 80 proc. krovinių sudaro šviesūs naftos produktai, todėl reikalinga kita aplinkos apsaugos technologija. Tada niekas negalvojo, kad 2004 m. krova sieks 1,4 mln. t. Naftos žaliavą kraunant 2-ojoje krantinėje, rekuperacinė sistema jau veikia. Birželį ir 1-ojoje šviesiųjų naftos produktų krantinėje bus prijungta garų gaudymo įranga. Pagaminta 60 „stogų“, kurie naudojami garams rinkti iškraunant cisternas. Liko tik 4 rezervuarai, neturintys apsaugos įrenginių. Nuo 2006 m. vasario kraunant tanklaivius pradės veikti surinkimo ir deginimo sistema.

KLASCO technikos direktorius Juozas Benetis taip pat sakė, kad įmonė negaili pinigų aplinką saugančioms šiuolaikinėms technologijoms bei įrangai. Triukšmui mažinti pastatyta garsą slopinanti siena. Per mėnesį triukšmo norma tik vieną kartą viršijo 1 decibelą. Birželį birių trąšų terminalo vagonų krovos stotyje, kuria skundžiasi Švyturio g. gyventojai, bus paklota speciali garsą sugerianti medžiaga.

Suprantama, kad niekas nestabdys krovos darbų, nors tokia kaimynystė su uosto šiaurine dalimi gyventojams ir nepatogi. Tačiau, kaip sakė meras, ji turi būti sumažinta iki minimumo.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutas žadėjo ištirti uosto šiaurinės dalies veiklos įtaką greta esančiai gyvenamajai zonai. Gegužę ir birželį šia tema bus atliekama gyventojų apklausa.