Lietuva nuolat siekia didesnio NATO dalyvavimo Baltijos šalyse, bet viešai aptarinėti konkrečias detales nėra produktyvu, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Tai jis kalbėjo, BNS paklaustas apie Baltijos šalių kariuomenės vadų prašymą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuoti po batalioną sąjungininkų karių, kurie kartu sudarytų brigadą.

„Grįžtant prie Velso sprendimų įgyvendinimo, tai tiesiogiai susiję jų (sąjungininkų) buvimu mūsų šalyse, yra įvairūs darbiniai dokumentai, siūlymai, karinė NATO vadovybė taip pat teikia įvairius savo pasiūlymus, mes visi siekiame, kad būtų daugiau NATO Baltijos šalyse, kad būtų daugiau sąjungininkų fiziškai. Bet dabar kalbėti apie konkrečius skaičius būtų per anksti“, - pasibaigus NATO užsienio reikalų ministrų susitarimui Antalijoje ketvirtadienį BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Pats mūsų noras yra visiems suprantamas, karinė vadovybė tai irgi gerai supranta, todėl mes šiame procese ir esame. Kažkokias detales aptarinėti nebūtų produktyvu, nors jos kartais patenka į viešumą ir aptarinėjamos. Nemanau, kad tai būtų produktyvu, ir aš to nedarysiu, bet kad mes einame konstruktyviu keliu ir bendradarbiavimas vyksta sklandžiai, tą galima patvirtinti“, - pabrėžė ministras.

Lietuvos kariuomenės atstovas ketvirtadienį patvirtino, kad Baltijos šalys prašys NATO vadovybės dislokuoti nuolatinę brigadą, taip siekiant atgrasyti Rusiją.

Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadų laiškas bus išsiųstas NATO pajėgų vyriausiajam vadui JAV generolui Philipui Breedlove'ui (Filipui Bridlavui), BNS sakė Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.

„Siekiame brigados dydžio vieneto, kad kiekvienoje Baltijos šalyje nuolat turėtume po batalioną“, - teigė karininkas.

Brigados dydžio vienetą paprastai sudaro nuo 2 iki 3 tūkst. karių.

Nuo pernai Baltijos šalyse dislokuota po kuopą - maždaug pusantro šimto - JAV karių. Karius pratyboms vis dažniau atsiunčia ir kiti sąjungininkai, tačiau tai daroma nereguliariai.

Kai kurios Europos šalys, tarp jų Vokietija, skeptiškai vertina siūlymus Rytų Europoje įkurti nuolatines NATO  sąjungininkų bazes, argumentuodamos, kad tai pažeistų 1997 metų susitarimą tarp Rusijos ir Aljanso.

Ministras L.Linkevičius pabrėžė, kad saugumo situacija yra smarkiai pasikeitusi, ir tam tikras nuolatinių pajėgų dislokavimas neprieštarautų vienašališkiems NATO įsipareigojimams.

„Mano supratimu, tikrai jokių apribojimų nėra, nes ten buvo kalbama apie to meto saugumo situaciją. Ji dabar iš esmės yra pasikeitusi. Be to, ten kalbama apie ženklią dislokaciją, o ta ženkli dislokacija neapibrėžta, todėl taip preciziškai kalbant apie vienašališkus įsipareigojimus iš NATO pusės, du aspektai pabrėžtini - yra kita saugumo situacija nei buvo tuomet, o net ir žiūrint paraidžiui tuos įsipareigojimus, ten nėra apibrėžta, kas yra ženkli dislokacija, todėl aš nematau jokių kliūčių apie tai kalbėti ir niekam tai neprieštarauja“, - sakė ministras.

Jis taip pat tvirtino nenorintis svarstyti, ar kai kurios sąjungininkės nepasisakys prieš Baltijos šalių siekį dėl nuolatinės brigados dislokavimo.

„Mes tą (pokalbius dėl didesnio NATO dalyvavimo Baltijos šalyse) darome labai nuosekliai, labai geroje bendradarbiavimo atmosferoje, bet atskirų fragmentų traukti iš tos diskusijos ir aptarinėti, kas galėtų būti už, kas prieš, tikrai nedarysime, nes iki šiol tas sutarimas yra ir mes tikime ta teigiama atmosfera. Šis procesas tikrai atves į mūsų norimą rezultatą, o rezultatas yra tas, kad NATO buvimo būtų daugiau“, - pabrėžė L.Linkevičius.