„Būna situacijų, kai į mane ir mano veiklą žmonės žiūri palankiai, būna, kad labai nepalankiai. Nemalonu, aš mieliau kalbėčiau apie švietimą, o ne dalyvaučiau diskusijose dėl savo verslo“, – teigia edukologė ir verslininkė Austėja Landsbergienė, kurios veikla sukėlė įtarimų ir tapo Seimo Atikorupcijos komisijos tyrimo objektu. Apie tai – pokalbis su A. Landsbergiene LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“.

Ponia Landsbergiene, jau turbūt pajutote, kad Jūsų vyro Gabrieliaus politinė veikla kenkia Jūsų verslui?

Man labiausiai rūpi švietimas ir ugdymas – tai mano sritis. Žinoma, man nemalonu, aš mieliau kalbėčiau apie švietimą, o ne dalyvaučiau įvairiose diskusijose. Tačiau man patinka tai, ką darau. Viską darau profesionaliai ir tikiu, kad galima rasti sprendimus visose situacijose.

Ar tyrimus, kurie pradėti dėl Jūsų verslo, kilusį viešą triukšmą Jūs siejate su savo vyro politine veikla?

„Vaikystės sodas“ buvo įkurtas prieš 5 metus, kai mes dar gyvenome Belgijoje. Aš kurį laiką gyvenau tarp Vilniaus ir Briuselio. Veikla prasidėjo gerokai anksčiau, o triukšmas kilo dabar.

Yra keli dalykai, dėl ko ir kilo triukšmas. Karalienės Mortos mokykla įsikūrusi „Lietuvos energijos“ antrinės įmonės „NT valda“ patalpose. O „Vaikystės sodo“ vienas darželių yra įsikūręs Antakalnyje, patalpose, priklausančiose Vilniaus savivaldybei. Prieš trejus metus šias patalpas savivaldybė išnuomojo Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijai, nuomos kaina – 1 litas už kvadratinį metrą. Tačiau iš karto po to Jūs persinuomojote patalpas iš asociacijos ir įkūrėte privatų darželį. Ar toks ir buvo bendras planas su šia asociacija?

Asociacija į mus kreipėsi, nes norėjo įsteigti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje būtų integruojami negalią turintys vaikai. Šiuo atveju mes kalbame apie inkliuziją, kai negalią turintys vaikai dalyvauja tose pačiose veiklose, kaip ir kiti vaikai, jiems taikoma ta pati ugdymo programa, tačiau atsižvelgiama į jų individualius poreikius. Ši asociacija į mus kreipėsi, kadangi tą darome jau ne vienerius metus, turėjome patirties. Viename iš „Vaikystės sodų“ darželių jau buvo ugdomi šios asociacijos narių vaikai. Asociacija žinojo, kaip mes dirbame, kokius metodus taikome.

Tačiau asociacija buvo įkurta vos prieš du mėnesius prieš pasirašant sutartį su savivaldybe. Todėl ir kyla įtarimų, kad tai apsimestinis sandoris?

Į šį klausimą tiksliau galėtų atsakyti asociacija. Aš nežinau, kada ir kokiomis sąlygomis ji buvo įsteigta. Asociacija į mus kreipėsi, kad mes vykdytume savo veiklą.

Pirma įsikūrė asociacija, kuri gavo patalpas,  ir po to pradėjo kalbėtis su Jumis?

Taip. Mūsų sąlyga buvo, kad mokėsime asociacijai nuomos mokestį rinkos kaina – tai yra 25 litus už kvadratinį metrą. Ši kaina buvo tinkama siūlyti asociacijai, nes turime dar kelis darželius Antakalnyje ir žinojome, kokia yra rinkos kaina. Be to, mes paprašėme, kad pinigai už nuomą būtų skiriami vaikų su negalia integracijos stipendijoms.

Kitaip tariant, pinigus, gautus už nuomą, asociacija sumoka Jums už tai, kad Dauno sindromą turintys vaikai eitų į tą daželį?

Taip. Šiuo metu darželyje yra 6 tokie vaikai. Mūsų darželio grupėse yra 16–18 vaikų ir į grupę mes galime integruoti 1–2 neįgalius vaikus.

Kuo Jūs aiškinate įtarimus, kad tai yra apsimestinis sandoris, kad viskas buvo sutarta iki išsinuomojant patalpas?

Man labai gaila ir labai liūdna. Šis projektas yra sėkmės istorija. Tai ne tik „Vaikystės sodo“ bet ir visos Lietuvos sėkmės istorija. Šiandien gavau Estijos Švietimo ministerijos kvietimą papasakoti, kaip mums tai pavyko, nes tai išties unikalus atvejis, Rytų ir Centrinėje Europoje tokių atvejų nėra daug. Nėra daug norinčių vykdyti negalią turinčių vaikų integraciją į sveikų vaikų grupes.

Atikorupcijos komisijos tyrimas pradėtas dėl kito pastato, kuriame įsikūrusi Karalienės Mortos mokykla. Jos patalpų nuoma, Jūsų duomenimis, kainuoja 6,5 tūkstančio eurų per mėnesį, 1 kvadratinio metro kaina yra apie 3,8 euro. Tačiau nuomos kaina Vilniaus mieste tokioje vietoje yra kur kas didesnė. Kuo Jūs tai aiškinate?

Kai ieškojome patalpų mokyklai, kreipėmės į nekilnojamojo turto agentus. Gavome keletą pasiūlymų, vienas jų – šios patalpos. Kai mes pirmą kartą įėjome į šias patalpas, noras jas nuomotis buvo labai nedidelis, nes viskas atrodė baisiai. Sienos apipelijusios, užlietos, langai išdaužyti. Be to, patalpos yra šalia aplinkkelio ir pataisos namų. Nuomos kainą nustatėme ne mes ir ne „NT valda“, o Nekilnojamojo turto agentūra.

Patalpų sutvarkymas pareikalavo didelių investicijų, „NT valda“  į jas investuoti nenorėjo, o mes investavome daigiau nei pusę milijono litų. Tai buvo naujas projektas, patalpos reikalavo didelio remonto. Be to, „NT valda“ ilgai negalėjo jų niekam išnuomoti dėl to, kad patalpos buvo šildomos elektra. Todėl nuomos kaina, kai į ją įskaičiuoji elektros kainą, labai smarkiai šokteli, nes galimybės ten turėti kitokį šildymą nėra. Atsižvelgus į šiuos kriterijus, nuomos kaina tampa tokia, kokia ir yra to rajono nuomos kaina.

Įtarimų kelia ir „Lietuvos energijos“ padalinio „NT valda“ noras savo lėšomis statyti administracinį pastatą iš karto numatant, kad jį nuomositės Jūs. Tai taip pat gali atrodyti kaip tam tikros šiltnamio sąlygos, kurias valstybinės įmonės suteikia Jūsų verslui. Ką apie tai manote?

Kai verslas stato pastatą jau žinodamas, kad turės nuomininką, yra labai gera paskata tam pačiam verslui. Mes esame jų nuomininkai, esame patikimas klientas, visada laiku sumokantis nuomą, neimantis ir neduodantis pakišų, dirbame skaidriai ir sąžiningai.  Ir natūralu, kad jie, prieš pradėdami statyti pastatą, paklausė, ar mūsų nedomintų plėtra netoli esančiose patalpose.

Ponia Landsbergiene, dabar yra visaip kalbančių. Vieni sako, kad, jei nebūtumėte Landsbergienė, taip greitai ir lengvai plėsti verslo nepavyktų. Kiti  sako, kad, jei nebūtumėte Landsbergienė, plėstumėte verslą dar greičiau, nes į Jus nebūtų žiūrima pro padidinamąjį stiklą. Ką atsakytumėte taip kalbantiems?

Aš darau tai, kas man labai patinka. Švietimas yra didžiulė mano gyvenimo aistra, stengiuosi, kad kiltų Lietuvos švietimo kokybė, kad ugdymas taptų svarbia tema Lietuvoje. Manau, kad gali būti situacijų, kai į mane žiūri palankiai, būna, kai žiūrima ir labai nepalankiai. Todėl aš privalau tikėti tuo, ką darau. Suprasdama, kad aš dažnai atsiduriu dėmesio centre, turiu viską daryti ypatingai skaidriai, gražiai ir tvarkingai.