Už tai, kad atsisako pretenzijų į elektros energijos tiltą iš Švedijos, latviai gaus kelių dešimčių milijonų eurų kompensaciją.
Ties į Lietuvą
Vakar Vilniuje susitikę trijų Baltijos valstybių premjerai susitarė, kad elektros tiltas iš Švedijos bus tiesiamas į Lietuvą.
"Apsvarsčius pažangą rengiant elektros jungtį su Švedija ir techninius, finansinius bei ekonominius aspektus, trijų Baltijos šalių premjerai sutinka, jog tilto maršrutas turėtų driektis nuo Švedijos iki Lietuvos krantų", – rašoma Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovų Andriaus Kubiliaus, Valdžio Dombrovskio ir Andruso Ansipo pasirašytoje deklaracijoje.
Iki šiol Lietuva ir Latvija kelerius metus ginčijosi, į kurią šalį turėtų būti tiesiamas elektros tiltas iš Švedijos, vadinamas "Swedlink".
"Baltijos šalys dar kartą įrodė, kad dėl bendro tikslo jos sugeba rasti visoms pusėms priimtinus sprendimus", – pabrėžė A.Kubilius.
Pradės dugno tyrimus
Susitarimas šiuo klausimu leis nedelsiant pradėti projekto "Swedlink" įgyvendinimo darbus, kurie, kaip tikimasi, galėtų būti baigti vėliausiai iki 2015-ųjų.
Lietuva įsitikinusi, kad įmanoma daug sparčiau įgyvendinti projektą. "Mes matome galimybę, kad tiltas galėtų atsirasti jau 2012–2013 m., bet viskas priklauso nuo susitarimo su švedais ir latviais dėl finansavimo mechanizmo, nuo to, kaip atliekami darbai", – dienraščiui sakė Lietuvos energetikos bendrovės "Leo LT" valdybos narys ir strateginių projektų direktorius Šarūnas Vasiliauskas.
Pasak jo, jau šią vasarą turėtų būti pradėti Baltijos jūros dugno tyrinėjimai, būtini tokiam projektui įgyvendinti. Šiuos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Švedija lygiomis dalimis, švedai parinks įmonę, kuri atliks tyrimus.
Gaus trečdalį paramos
Anot Š.Vasiliausko, kol kas neaiški viso projekto "Swedlink" vertė, tačiau ji gali siekti 1,8–2 mlrd. litų.
ES šiam projektui skiria 175 mln. eurų (604 mln. litų). Jie turi būti panaudoti iki kitų metų pabaigos. Priešingu atveju ES šiuos pinigus atsiims.
"Todėl svarbu, kad iki šių metų pabaigos jau būtų susitarta ir ES institucijoms perduota atitinkama dokumentacija dėl to, kam konkrečiai bus panaudojami ES pinigai", – teigė Š.Vasiliauskas.
Iš 175 mln. eurų dalis bus skirta vakarinės Latvijos dalies elektros tinklams sustiprinti. Manoma, kad gali būti skirta iki 55–60 mln. eurų, tai yra maždaug trečdalis visos ES paramos.
Pažadai skirti lėšų iš ES fondų paskatino Latviją atsisakyti pretenzijų į tai, kad "Swedlink" eitų į jos teritoriją. Tai pripažino ir latvių premjeras V.Dombrovskis.
Panaudojusios ES paramą "Swedlink" tiesiančios Lietuvos, Latvijos ir Švedijos bendrovės turės dar gauti apie 1,2–1,4 mlrd. litų projektui įgyvendinti. "Leo LT" turėtų prisidėti maždaug 400–450 mln. litų. Š.Vasiliauskas teigė, kad bendrovė turi sukaupusi tokias lėšas ir gali jas skirti.
Sujungs dvi rinkas
Estijos premjeras A.Ansipas atkreipė dėmesį, kad "Swedlink" sujungs Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių energetikos sistemas. "Todėl tai nėra tik dviejų valstybių – Lietuvos ir Švedijos – projektas. Tai visų Baltijos ir Šiaurės šalių projektas", – teigė jis.
Baltijos valstybės susitarė iki 2013 m. įgyvendinti visų trijų šalių bendros elektros energijos rinkos projektą.
Estų premjeras taip pat džiaugėsi, kad per kelerius artimiausius metus ketinama sustiprinti jau egzistuojantį elektros tiltą tarp Estijos ir Suomijos, vadinamąjį "Estlink" projektą.
Be to, išreikšta politinė valia tęsti energetinio tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą.
Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Andris Piebalgas Baltijos šalių premjerų pasirašytą susitarimą nedelsiant pradėti Baltijos šalių ir Švedijos elektros jungčių projektą įvertino teigiamai. "Naujoji jungtis sudarys sąlygas Baltijos ir Šiaurės šalims prekiauti elektros energija", – sakė A.Piebalgas.
Nepamiršo ir atominės
Baltijos valstybių premjerų susitikime Vilniuje kalbėtasi ir apie numatomą naujos atominės jėgainės statybą Lietuvoje. Pasak A.Kubiliaus, artimiausiu metu įvyks Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybių vadovų susitikimas, kuriame bus bandoma judėti į priekį tariantis dėl šio projekto įgyvendinimo.
Tikimasi, kad naują atominę jėgainę statys Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija. Iki šiol buvo susiduriama su įvairiomis politinėmis ir techninėmis kliūtimis, siekiant įgyvendinti šį projektą. Optimistiškais skaičiavimais, jėgainė galėtų būti pastatyta ne anksčiau kaip 2018 m.
Elektros tilto į Švediją "Swedlink" tiesimo preliminarus grafikas:
Iki 2009 m. gegužės 15 d. – Lietuvos, Latvijos ir Švedijos energetikos bendrovės turi susitarti dėl to, kaip bus pasidalyta atsakomybe ir darbais pirmu projekto įgyvendinimo etapu;
Gegužės 15 d. – Europos Komisija turėtų pateikti konkurencinius dokumentus dėl 175 mln. eurų šiam projektui panaudojimo;
Iki liepos 15 d. – Lietuva ir Latvija turi užpildyti Europos Komisijos pateiktus konkurencinius dokumentus;
Iki birželio pabaigos – Švedija turi parinkti įmonę, kuri tirs Baltijos jūros dugną;
Liepa – Baltijos jūros dugno tyrimų pradžia;
Iki gruodžio arba 2010 m. sausio ar vasario – turi būti surengtas konkursas kabeliui, kuris bus tiesiamas tarp Švedijos ir Lietuvos, pagaminti;
Iki 2010 m. vasaros – turi būti baigti Baltijos jūros dugno tyrimai;
Iki 2010 m. vasaros – surengiamas konkursas elektros energijos tilto tiesimo darbams atlikti;
2010 m. liepa–rugsėjis – pradedami tilto tiesimo darbai;
2013–2014 m. – baigiami tilto tiesimo darbai ir jis pradeda veikti.
Naujausi komentarai