„Oro policija turi ne tik patruliuoti, bet ir esant reikalui, galimybėms, jei laikas leidžia, sprendimų priėmimo grandinę sutrumpinti NATO lygmeniu taip, kad iš karto galėtų pakilti ir sunaikinti dronus“, – trečiadienį žurnalistams sakė jis.

Pasak ministro, radarams nustačius, kad bepilotis orlaivis gali įskristi į Aljanso valstybės teritoriją, ta informacija turėtų būti greitai perduodama NATO vadavietei.

„NATO vadavietė įvertina situaciją, ar užtenka duomenų, kad tai yra priešiškas dronas, o ne koks nors kitas pasiklydęs, pavyzdžiui, nežinau, orlaivis, ir tada greitas sprendimas keliant oro policiją. Tai yra tam tikras algoritmas, jį reikia pagreitinti“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Klausiamas, kokia turėtų būti Vilniaus reakcija, jeigu agresorės dronas pažeistų Lietuvos oro erdvę, jis yra sakęs, kad tai turėtų būti kolektyvinis NATO sprendimas.

Latvijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad rytiniame šios šalies Rėzeknės regione rastos iš Baltarusijos skridusio Rusijos karinio drono nuolaužos.

Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas Leonidas Kalninis naujienų agentūrai LETA savaitgalį sakė, kad bepilotis orlaivis į Latvijos oro erdvę įskrido ankstyvą šeštadienio rytą ir iš karto buvo pastebėtas.

Anot L. Kalninio, pirminiais duomenimis, objektas Latvijoje neturėjo „priešiškų tikslų“ ar „konkretaus tikslo skristi į Latviją“.

Aljanso oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir laikinai iš Latvijos, kol Estijos oro pajėgų bazėje atliekami remonto darbai.

Lietuva ragina NATO stiprinti Baltijos šalių oro gynybą, pritaikant rotacinį oro gynybos modelį.

„Dabar oro policija iš principo skirta truputėlį kitiems tikslams, tai yra oro erdvės stebėjimui ir, na, sakykime, svetimų orlaivių, pažeidusių oro erdvę, palydėjimui iš tos oro erdvės“, – sakė L. Kasčiūnas.