„Priimtas sprendimas dėl pritarimo brigados dydžio mokymams skirto Kapčiamiesčio poligono steigimo Lazdijų savivaldybėje“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.
„Lietuvos kariuomenės vertinimu, kariniu ir Lietuvos saugumo užtikrinimo požiūriu, pasirinkta teritorija yra pati tinkamiausia vieta – tai taip vadinamo Suvalkų koridoriaus dalis, besiribojanti su Lenkija ir Baltarusija“, – kalbėjo jis.
D. Matulionio teigimu, vadinamojo Suvalkų koridoriaus gynybai bus skiriamas ypatingas Lietuvos, Lenkijos ir NATO dėmesys.
„Poligono steigimas padidins saugumą šioje Lietuvos dalyje“, – sakė patarėjas.
VGT posėdyje taip pat nuspręsta išplėsti Tauragės poligoną į Jurbarko savivaldybę, dvigubai padidinant jo plotą.
„Prezidentas nuoširdžiai dėkoja savivaldybėms, šiuo atveju, Lazdijų ir Jurbarko merams, už gerą konstruktyvų bendradarbiavimą. Būtent šių poligonų steigimas svarbus vystant diviziją ir užtikrinant sąlygas kiek galima didesniam sąjungininkų pajėgų buvimui Lietuvoje“, – teigė D. Matulionis.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pabrėžė, kad Tauragės poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu, jame ir toliau vyks tik kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos.
„Gyvybiškai aktualus klausimas“
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Lietuva turi užtikrinti kokybiškas treniruotes tiek savo, tiek sąjungininkų kariams.
„Šiandien poligonų klausimas yra gyvybiškai aktualus ir svarbus Lietuvai, ir ypač Suvalkų koridorius, kurį visada akcentuojame kaip ypatingo dėmesio reikalaujančią teritoriją. Manau, kad tai strateginė vieta kurti vienam iš Lietuvos poligonų“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Ypač noriu padėkoti savivaldybių merams būtent atsižvelgiant į valstybės poreikius, einant į kompromisą. Mes turėjome konstruktyvius dalykinius susitikimus, girdime savivaldybes, atliepsime savivaldybių poreikius, bendrausime su visuomene, bendruomene, kad dar aktyviau girdėtume. Ir namų darbai yra šiai dienai atlikti. Tikiuosi, kad po komunikacijos, po bendravimo savivaldybėse mes konstruktyviai judėsime į priekį“, – sakė jis.
Ministro teigimu, apie tikslius poligonų dydžius dar bus diskutuojama.
„Be abejo, kariuomenė mato savo poreikį, tačiau bendraujant su savivaldybėmis gali šiokios tokios korekcijos įvykti“, – sakė R. Kaunas.
Pasak ministro, tikslas yra, kad poligonai atsirastų iki 2030 metų, jų įrengimui ketinama skirti 140–150 mln. eurų.
Tikisi, kad girdės kiekvieną gyventoją
„Šis sprendimas yra istorinis, svarbus ir sukelsiantis tikrai ir labai daug diskusijų, dėl ko pasieksime tuos rezultatus – užtikrinsime, neabejoju, saugumą, o Lazdijų kraštui, esančiam Suvalkų koridoriuje, tai yra ypač prasminga ir reikalinga“, – po VGT posėdžio kalbėjo Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
„Man labai svarbu, kad būtų girdimas kiekvienas gyventojas, ypač Kapčiamiesčio krašto gyventojas, kad prasidėsiančios diskusijos dėl pačio poligono vystymo ir tolesnės visos eigos būtų kuo sklandesnės ir vyktų kaip įmanoma greičiau“, – teigė ji.
A. Miškinienė pažymėjo, kad klausimų gyventojams bus mažiau, jei institucijos teiks gyventojams visą reikiamą informaciją.
„Mano manymu, (problemos – BNS) sklandžiausiai bus sprendžiamos, jeigu bus atviras dialogas. Jeigu bus maksimaliai daug informacijos, jeigu nuo pat pradžios – tai reiškiasi, šiandien yra sprendimas priimtas, apie jį mes kalbame čia – nuosekliai tiek Lazdijų krašte, tiek tikiu, kad kitoje savivaldybėje, aiški, konkreti, tiksli informacija bus teikiama. Ir be abejo, aš tikiu, kad visos šalies tarnybos, atsakingos už saugumą, kurioms rūpinasi gyventojų, piliečių saugumu, bus dėmesingos ir tikrai talkins savivaldybei“, – kalbėjo Lazdijų merė.
Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius teigė, kad sprendimas dėl Tauragės poligono išplėtimo ypač svarbus ir jo rajonui, kadangi didžioji dalis savivaldybės ribojasi su Rusija.
„Saugumo garantijos, kurios tikrai niekada nebus per didelės, jos mums labai svarbios, kadangi buvimas besitreniruojančių karių šalia, mūsų savivaldybės teritorijoje, mums labai svarbus“, – kalbėjo S. Mockevičius.
Mero nuomone, poligono plėtra prisidės ir prie regiono vystymosi.
„Šiandien išgirstas patikinimas – jo ekscelencijos prezidento, ministrų – apie tai, kad bus papildomas dėmesys savivaldybėms, kurios prisiėmė tą naštą valstybės gynimo, savo teritorijoje dislokuojant pajėgas, sudarant galimybę treniruotis, tai tikrai turėtų duoti naudą gyventojams“, – teigė S. Mockevičius.
Jis pažymėjo, kad poligono plėtra tiesiogiai nedaug palies Jurbarko krašto gyventojus, kadangi karinė teritorija plėsis ten, kur praktiškai nėra gyvenamųjų namų, daugiausia – miškai.
Nauda ir gyventojams, ir picerijoms
Kaip rašė BNS, spalio pradžioje Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos savivaldybių asociacija susitarė dėl naudų savivaldybėms, kuriose veikia ar bus steigiami kariniai poligonai.
„Poligonai nėra vien tiktai karinis objektas. Tai yra ir ekonominės investicijos. Investuodami į pačius poligonus sukursime apie 100 darbo vietų. Lygiagrečiai kursis paslaugų sektorius, plėsis galimybės verslams kurtis, nes pratybų metu, poligonų naudojimo metu atvykstančių karių gali būti 3–5 tūkstančiai“, – pasakojo R. Kaunas.
D. Matulionis sako, kad poligonai atneša naudą ir vietos gyventojams, ir vietos verslui.
„Savivaldybės turės gauti papildomus darbus būtent jų infrastruktūros vystymui, tai yra, finansuojant poligonus ir aplink esančioms gyvenvietėms būtiną kelių ir inžinerinę, taip pat elektros infrastruktūrą, plečiant sveikatos paslaugų infrastruktūrą, bei imantis papildomų veiksmų skatinant investicijas į naujų darbo vietų kūrimą Lazdijų ir Jurbarko savivaldybėse“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
„Poligonų steigimas atneša ir tam tikrą ekonominę naudą, konkretus pavyzdys, kuris buvo paminėtas šiandien krašto apsaugos viceministro, kad Švenčionių savivaldybėje viena picerija per vieną dieną pardavė 500 picų. Na, ir atitinkamai paslaugų sektoriui tai poligono buvimas yra naudingas“, – teigė jis.
Pasak KAM, iki 2030 metų savivaldybėms su poligonais kasmet planuojama skirti po 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti, įskaitant kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijoms ir pasirengimui stiprinti bus skiriama iki 5 mln. eurų.
KAM pranešė, kad Kapčiamiesčio poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, ten šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Šiame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai, vienu metu galėtų treniruotis 3,5–4 tūkst. karių, didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie penkis kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
Tuo metu Tauragės kariniame poligone vienu metu galėtų treniruotis keli šimtai karių, karinė technika ir ginklai Tauragės poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis, įaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.
Naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Vokietija žada Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti kelių tūkstančių karių brigadą.
(be temos)