Dienos rūpestis

Ledas – ir pramoga, ir nelaimė

Žvejys ant Danės ledo – ne naujiena. Žmonės, kurie nėra žvejai ir ant ledo yra lipę nebent čiuožykloje, baiminasi, kad meškeriotojai gali įlūžti, nuskęsti ir t.t. Tačiau dabar ledas visur tvirtas.

Paprastai nelaimės atsitinka ant pirmojo ar paskutiniojo ledo. Kol ledas plonas (iki 5 cm), juo pavojinga vaikščioti. Nauja grėsmė atsiranda prasidėjus pavasariui, kai ledas skilinėja, jį ardo tirpstančio sniego upeliai. Ledas ima tirpti nuo kranto, kur tamsi žemė greičiau įšyla, tad pasitaikydavo atvejų, kai žvejai rytą išeidavo ant marių ledo, o vakare jau negalėdavo išlipti į krantą. Beje, ant marių ledo ir įvyksta daugiausiai nelaimių.

Kaip pasakojo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Algis Kloviškis, jis nepamena atvejo, kad per pastaruosius penkerius metus kas nors būtų įlūžęs ant Danės ledo. Pernai vieną žmogų teko traukti iš Vilhelmo kanalo, kur jis įlūžo važiuodamas dviračiu. Pasitaikydavo, kai žvejai likdavo ant atskilusios ledo lyties Kuršių mariose. Gelbėtojų tarnybos viršininko nuomone, didesnį pavojų kelia tai, kad žvejai ant Kuršių marių ledo pasiklysta ir jų ieškoti tenka net su sraigtasparniais. Naktį, siaučiant pūgai, iš oro žmones sunku pastebėti. A.Kloviškis siūlo žvejams nešiotis atšvaitus, turėti žibintuvėlius ar fakelus, kad, išgirdę motoro gausmą, žmonės galėtų kaip nors atkreipti į save dėmesį.

Upėse žvejojantys patyrę žvejai vengia tokių vietų, kur stipresnė srovė, labiau mėgsta ramesnę tėkmę ir atitinkamai storesnį ledą. Eidami ledu jie bando jo stiprumą peikenomis, tikrina ledo stiprumą arčiau kranto.

Didžiausią dėmesį ant ledo reikėtų skirti vaikams. Nors jie yra gerokai lengvesni už suaugusiuosius, tačiau labiau linkę į nuotykius. Laimė, kad Klaipėdos apskrityje tokių nelaimių nei šiemet, nei praėjusį dešimtmetį neįvyko.